Projektuotojas atneša brėžinius, o užsakovas pirmą kartą pamato eilutę „priedangos patalpa" ir supranta, kad rūsys, kurį planavo sandėliukams, dabar turi atitikti atskirą statybos techninį reglamentą. Tokia akimirka Lietuvoje kartojasi nuo 2024 metų kone kiekviename didesniame projekte.

Jums tikriausiai pažįstamas jausmas, kad reglamento tekstas atsako į viską, išskyrus tai, ko iš tikrųjų klausiate: ar man tai privaloma, kokio dydžio patalpos reikės ir kokias inžinerines sistemas teks įrengti. STR 2.07.02:2024 turi 194 punktus, o jums reikia kelių dešimčių.

Šiame straipsnyje surinkome tai, kas svarbu užsakovui ir pastato administratoriui: kam priedanga privaloma, kaip skaičiuojamas jos plotas, kokie reikalavimai keliami konstrukcijoms ir įėjimams, kokios inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos ir kuri iš jų yra vienintelė privaloma saugos sistema priedangoje. Visos nuorodos pateiktos į konkrečius reglamento punktus, kad priedangos reikalavimus galėtumėte pasitikrinti patys.

Rugpjūčio pabaiga tam tinkamas laikas. Kitų metų statybos ir renovacijos projektai dabar guli ant projektuotojų stalų, o priedangos sprendiniai yra tie, kuriuos pigiausia pakeisti brėžinyje, o brangiausia perdaryti jau išlietame gelžbetonyje.

Ką nustato STR 2.07.02:2024

Statybos techninį reglamentą STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai" aplinkos ministras patvirtino 2024 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. D1-63. Jis įtrauktas į Aplinkos ministerijos statybos techninių reglamentų sąrašą.

Reglamento 1 punktas nurodo, kad jis nustato minimalius reikalavimus naujai projektuojamiems ir įrengiamiems objektams. Tai svarbi detalė. Įsakymo 2 punkte atskirai pasakyta, kad iki reglamento įsigaliojimo pradėtas projektavimas baigiamas pagal anksčiau galiojusius reikalavimus.

Reglamentas apima tris skirtingus dalykus, kurie kasdienėje kalboje dažnai painiojami:

Slėptuvė. Patalpa arba pastatas gyventojams, užtikrinantiems valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu (1.1 punktas).
Kolektyvinės apsaugos statinys. Statinys, projektuojamas gyventojams apsaugoti. Pagal 92 punktą jie skirstomi į tris kategorijas pagal suteikiamą apsaugos lygį, nuo stichinių reiškinių iki jonizuojančiosios spinduliuotės.
Priedanga. Patalpa, kurioje žmonės trumpą laiką gali pasislėpti kilus oro pavojui ir apsisaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių (1.3 punktas).

Daugumai privačių ir viešų pastatų aktuali būtent trečioji sąvoka. Priedanga yra lengviausias iš trijų režimų, tačiau priedangos reikalavimai vis tiek keičia rūsio projektą.

Reglamentas taip pat taikomas rekonstruojant ar įrengiant esamus statinius, jeigu juose priedanga jau parinkta arba ją numatoma parinkti (3.1 ir 3.2 punktai).

Kam privaloma priedanga pagal STR 2.07.02:2024

Reglamento 1.3 punktas įvardija du atvejus:

Visuomenės poreikiams naudojamas statinys (visuomeninės paskirties statinys), išskyrus religinės paskirties, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių.
Aukštybinis daugiabutis gyvenamasis namas, turintis daugiau kaip 5 aukštus.

Tuose statiniuose arba jų priklausiniuose turi būti suprojektuota ir įrengta reglamento reikalavimus atitinkanti priedangos patalpa. Jei tokia patalpa nenumatoma, priedanga turi būti projektuojama kaip atskiras tiems statiniams priklausantis statinys, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas.

Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką. Priedanga daugiabutyje tampa privaloma tik peržengus aukštų ribą, o visuomeninės paskirties pastate, peržengus žmonių skaičių. Prekybos centras, mokykla, biurų pastatas su daugiau kaip šimtu žmonių vienu metu ir šešių aukštų daugiabutis patenka į reglamento taikymo sritį. Sandėlio paskirties pastatas, kuriame nuolat dirba keliolika žmonių, nepatenka.

Svarbu ir tai, kad duomenys apie priedangai pritaikytą patalpą turi būti įrašomi Nekilnojamojo turto registre (154 punktas). Tai ne popierinis formalumas projekto stalčiuje, o registrinis faktas apie objektą.

Priedangos plotas: 60 proc. taisyklė

Dažniausias klausimas po to, kai paaiškėja, jog priedanga privaloma: kokio ji turi būti dydžio.

Reglamento 151 punktas nurodo, kad priedangos plotas parenkamas atsižvelgiant į pastato projekte numatytą būnančių ir dirbančių gyventojų skaičių. Konkretus dydis pateiktas 152 punkte:

Priedanga projektuojama ir įrengiama ne mažiau nei 60 proc. gyventojų, darbuotojų nuo pastate, kuriame įrengiama priedanga, numatomo vienu metu galinčių būti maksimalaus gyventojų, darbuotojų skaičiaus.

Maksimalus priedangai skiriamas plotas neribojamas (153 punktas).

Atskirai verta žinoti 154 punktą. Jei nėra ekstremaliosios situacijos ar karo, priedanga gali būti naudojama bet kokiai paskirčiai, kuri netrukdo ją paruošti per nustatytą parengimo naudoti laiką. Jei priedanga projektuojama požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, į jos plotą įskaičiuojami praėjimai, tarpai tarp transporto priemonių, pravažiavimai, kiti laisvi plotai ir pusė suprojektuotų stovėjimo vietų.

Ši nuostata daugiabučių ir biurų projektuose yra svarbiausia. Požeminis parkingas, kuris ir taip statomas, gali tapti priedanga, jei jo konstrukcijos ir inžinerinės sistemos atitinka reglamento reikalavimus. Perprojektuoti jį vėliau kainuoja nepalyginamai brangiau nei įtraukti reikalavimus į pirminį projektą.

Parengimo naudoti laikas nustatytas ne šiame reglamente, o Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 patvirtintame Slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos apraše (reglamento 4.5 nuoroda). Aktualią reglamento redakciją galite peržiūrėti Teisės aktų registre.

STR 2.07.02:2024 reikalavimai konstrukcijoms ir įėjimams

Priedangoje atskiros patalpos neformuojamos (158 punktas), tačiau įėjimui, išėjimui ir konstrukcijoms keliami konkretūs reikalavimai.

Įėjimai ir avarinis išėjimas

Judėjimo takai, įėjimas ir išėjimas turi būti pritaikyti riboto judumo asmenims. Jei tokios galimybės nėra, turi būti užtikrinta galimybė tokį asmenį transportuoti su kitų žmonių pagalba (158.1).
Mažiausias durų ar vartų varčios plotis: 0,8 m (158.2).
Turi būti ne mažiau kaip vienas įėjimas ir išėjimas ir ne mažiau kaip vienas avarinis įėjimas ir išėjimas. Jei yra galimybė, jie įrengiami skirtingose priedangos pusėse ne mažesniu kaip 10 m atstumu vienas nuo kito (158.3).
Įėjimo ir išėjimo durys bei vartai iš išorinės pusės turi būti ne mažesnio kaip EI 2 60-C3 atsparumo ugniai ir atsparūs ne mažesniam kinetiniam poveikiui nei siena, kurioje jie įmontuoti (158.4).
Evakuacijos iš priedangos kelyje draudžiama numatyti liftus ir keltuvus (159 punktas).

Konstrukcijos

Priedanga projektuojama iš masyvių konstrukcijų elementų: monolitinio arba surenkamo gelžbetonio, mūro konstrukcijų (164 punktas).
Konstrukcijos turi atlaikyti 0,035 MPa sprogimo bangos sukeltą apkrovą ir dėl to atsirandančias vibracines apkrovas (168 punktas). Tokia pati dinaminė apkrova numatyta griūties atveju, o ties avariniu išėjimu, 0,025 MPa (167 punktas).
Priedangoje draudžiama projektuoti langus (169 punktas).
Sienų ir lubų apdailai naudojami ne žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės produktai, grindims, ne žemesnės kaip D FL-s1 klasės (165 punktas).
Priedanga įrengiama kaip atskiras I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos gaisrinis skyrius, atskirtas nuo kitos paskirties patalpų atskyrimo sienomis ir perdangomis (160 punktas).

Konstrukcijų eksploatacijos laikotarpio kategorija yra 4, tai yra 50 metų (162 punktas). Priedanga projektuojama ne dešimtmečiui, o pastato gyvavimo laikui.

Inžinerinės sistemos: kas privaloma, o kas paliekama užsakovui

Čia reglamentas yra netikėtai lankstus, ir būtent dėl to daug projektų būna įrengti minimaliai, o po kelerių metų grįžtama prie perdarymų.

Privaloma:

Elektros tiekimo iš tinklo sistema (180 punktas).
Rezervinio elektros energijos tiekimo iš rezervinio energijos šaltinio sistema (181 punktas). Reglamentas leidžia numatyti rezervinio generatoriaus prijungimo iš pastato išorės galimybę, o patį generatorių ir kurą pristatyti per parengimo naudoti laiką. Tame pačiame punkte įvardyta rezervinio maitinimo paskirtis: minimalus patalpų temperatūros palaikymas, ryšio priemonių funkcionalumo užtikrinimas ir apšvietimas.
Apšvietimas (183 punktas).
Vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti (157 punktas) ir vieta pirminėms gaisro gesinimo priemonėms (161 punktas).

Rekomenduojama arba paliekama užsakovo sprendimui:

Šildymo sistema yra rekomenduojama, galimas rezervinis šilumos šaltinis, pavyzdžiui, elektriniai šildytuvai (173 punktas).
Vėdinimo sistema projektuojama užsakovo pageidavimu (175 punktas). Jei numatomas mechaninis vėdinimas, privalo būti galimybė jį išjungti ir nespecifinėmis priemonėmis užsandarinti oro tiekimo ir šalinimo angas (176 punktas). Ta pati sandarinimo sąlyga galioja ir natūraliam vėdinimui (177 punktas).
Neužšąlanti geriamojo vandens tiekimo sistema su bent vienu čiaupu ir vandens surinkimo trapu yra rekomenduojama (178 punktas).
Tualetai, įskaitant sausuosius, įrengiami užsakovo pageidavimu, jų kiekis nereglamentuojamas. Jei jie įrengiami, bent vienas turi būti pritaikytas asmenų su negalia poreikiams (179 punktas).
Apsaugos priemonės nuo kenksmingų medžiagų, dujų ir aerozolių bei apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės numatomos tik užsakovo pageidavimu (155 ir 156 punktai).

Skirtumas tarp priedangos ir slėptuvės čia matomas geriausiai. Slėptuvėje, pavyzdžiui, privaloma stacionaraus interneto ryšio sistema (88 punktas), o visose patalpose horizontalioji apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 50 lx (85 punktas). Priedangai tokių skaitinių reikalavimų nekeliama.

Jei planuojate ryšio sprendinius priedangoje, patikimo ryšio principai, aprašyti slėptuvėms, tinka ir čia kaip praktinis atskaitos taškas.

Kas atsako už reikalavimų įgyvendinimą

Reglamento 2 punktas atsakomybę įvardija tiesiogiai. Projektuotojas, prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka teisės aktų nuostatas, privalo parinkti projektinius sprendinius, kurie įgyvendintų reglamente nustatytus minimalius reikalavimus projektuojamai priedangai.

Užsakovui tai reiškia du praktinius dalykus. Pirma, priedangos sprendiniai yra projekto dalis, o ne montuotojo pasirinkimas statybų aikštelėje. Antra, ten, kur reglamentas sako „statytojo (užsakovo) pageidavimu", sprendimą priima būtent užsakovas, ir nepriimtas sprendimas taip pat yra sprendimas. Vėdinimas, tualetai ar apsauga nuo kenksmingų medžiagų vėliau įrengiami nepalyginamai brangiau nei tuo pačiu metu su likusiomis inžinerinėmis sistemomis.

Gaisro aptikimo sistema priedangoje: vienintelė privaloma saugos sistema

Iš visų saugos sistemų reglamentas priedangai nurodo vieną privalomą. 184 punktas:

Priedangoje turi būti įrengtos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos (turi veikti ne tik garso, bet ir šviesos signalai) arba stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos.

Dvi detalės čia lemia projekto sprendinius.

Pirma, tai arba sąlyga. Objektas atitinka reikalavimą įrengęs gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą arba stacionariąją gesinimo sistemą. Daugumai priedangų pirmasis kelias yra racionalesnis, ypač jei pastate gaisro aptikimo sistema jau projektuojama ir priedangos zoną galima į ją integruoti.

Antra, reikalavimas dėl šviesos signalų nėra formalumas. Priedanga yra uždara, be langų patalpa, kurioje ekstremalios situacijos metu būna daug žmonių ir triukšmo lygis aukštas. Vien garsinis signalas tokioje aplinkoje nepasiekia visų, todėl reglamentas atskirai reikalauja veikiančių ir garso, ir šviesos signalų.

Reglamentas nurodo, kad tokios sistemos projektuojamos ir įrengiamos pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patvirtintas Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles (4.13 nuoroda), o stacionariosios gesinimo sistemos, pagal atitinkamas 2016 m. patvirtintas taisykles (4.12 nuoroda).

Prie sistemos verta iš karto suplanuoti ir pirmines gaisro gesinimo priemones priedangoje, nes 161 punktas reikalauja numatyti jų laikymo vietą.

Jei projektuojate ar prižiūrite tokį objektą, priešgaisrinės sistemos montavimo paslauga apima ir projektinių sprendinių derinimą su gaisrinės saugos reikalavimais.

Ko reglamentas nereikalauja, bet praktika rekomenduoja

Reglamentas nustato minimalius reikalavimus. Objekto valdytojui dažnai reikia daugiau, nes priedanga yra patalpa, kurią kasdien reikia kažkaip administruoti.

Trys sprendiniai, kurie realiuose projektuose sprendžia daugiausia problemų:

Praėjimo kontrolė. Kas turi raktą nuo priedangos, kai jos prireiks naktį. Slėptuvėms reglamento 90 punktas atskirai reikalauja, kad elektroninės įėjimo ir išėjimo valdymo sistemos būtų automatiškai ar mechaniškai atblokuojamos nutrūkus elektros tiekimui. Ta pati logika yra teisinga ir priedangai, todėl verta perskaityti, kaip sprendžiama praėjimo kontrolė daugiabučio priedangai.
Perspėjimo garsas pastate. Priedanga yra tik viena grandis. Kad žmonės iš viso ateitų, pastato sirena turi derėti su valstybės perspėjimo sistema ir su pastato evakuacijos logika.
Bendra sistemų integracija. Gaisro aptikimas, garsinė evakuacija, praėjimo kontrolė ir perspėjimas dažnai perkami atskirai ir vėliau nesusikalba. Kaip tai sujungti į vieną loginį sluoksnį, aprašyta straipsnyje apie civilinės saugos perspėjimo sistemos integraciją pastate.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar STR 2.07.02:2024 taikomas jau pastatytiems namams?

Reglamento 1 punktas nustato minimalius reikalavimus naujai projektuojamiems ir įrengiamiems objektams. Pagal 3.1 ir 3.2 punktus jis taip pat taikomas rekonstruojant ar įrengiant esamus statinius, jeigu juose priedanga jau parinkta arba ją numatoma parinkti.

Ar penkių aukštų daugiabučiui reikia priedangos?

1.3 punktas kalba apie aukštybinį, tai yra daugiau kaip 5 aukštų, daugiabutį gyvenamąjį namą. Penkių aukštų namas į šią formuluotę nepatenka, šešių aukštų, jau patenka.

Ar požeminis parkingas gali būti priedanga?

Taip. 154 punktas tai numato tiesiogiai ir nurodo, kaip skaičiuojamas plotas: įskaičiuojami praėjimai, tarpai tarp transporto priemonių, pravažiavimai, kiti laisvi plotai ir pusė suprojektuotų stovėjimo vietų.

Ar priedangoje privaloma vėdinimo sistema?

Ne. Pagal 175 punktą ji projektuojama užsakovo pageidavimu. Tačiau jei vėdinimas numatomas, 176 ir 177 punktai reikalauja galimybės jį išjungti ir užsandarinti oro tiekimo bei šalinimo angas nespecifinėmis priemonėmis.

Ar užtenka vien gaisro aptikimo sistemos, ar reikia ir gesinimo?

184 punktas numato pasirinkimą: gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos arba stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos. Nepriklausomai nuo pasirinkimo, 161 punktas reikalauja numatyti vietą pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti.

Kas turi užtikrinti, kad projektas atitiktų reglamentą?

Pagal 2 punktą projektuotojas privalo parinkti projektinius sprendinius, įgyvendinančius reglamente nustatytus minimalius reikalavimus. Užsakovas sprendžia dėl tų sistemų, kurios reglamente įvardytos kaip įrengiamos statytojo pageidavimu.

Ar duomenys apie priedangą kur nors registruojami?

Taip. Pagal 154 punktą duomenys, kad patalpa pritaikyta priedangai, turi būti įrašomi Nekilnojamojo turto registre. Analogiškas reikalavimas slėptuvėms nustatytas 11 punkte.

Ką daryti toliau

STR 2.07.02:2024 nėra sudėtingas dokumentas, jei skaitote jį pagal savo objekto tipą. Priedangai skirtas visas VI skyrius, punktai nuo 151 iki 184, ir jame telpa viskas, kas lemia jūsų projekto sprendinius.

Trys dalykai, kuriuos verta pasitikrinti dar projektavimo stadijoje:

Ar objektas iš viso patenka į 1.3 punktą. Daugiau kaip 100 žmonių vienu metu arba daugiau kaip 5 aukštai.
Ar priedangos plotas atitinka 60 proc. taisyklę ir ar galima panaudoti požeminį parkingą pagal 154 punktą.
Ar gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema priedangoje suprojektuota su garso ir šviesos signalais pagal 184 punktą, ir ar ji integruojama į bendrą pastato sistemą.

Trečiasis punktas yra tas, kurį pigiausia išspręsti kartu su viso pastato priešgaisrine sistema ir brangiausia, kai priedangos zona paliekama „vėlesniam etapui".

Jei projektuojate naują objektą arba tikslinate esamą projektą pagal STR 2.07.02:2024, aptarkime jūsų atvejį. Gauti nemokamą konsultaciją ir suplanuosime priedangos gaisro aptikimo bei signalizavimo sprendinius pagal reglamento reikalavimus.

STR 2.07.02:2024: kam privaloma priedanga ir ko reikalaujama