Kai 2026 m. balandį šalyje vyko eilinis Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas, Kauno verslo centro vadovė Asta sulaukė trijų skambučių iš vis kitokio rajono nuomininkų. Klausimai buvo panašūs: ar ta sirena reiškia, kad reikia leistis į rūsį, ar pastatas pats ką nors turi įjungti, ir kuo skiriasi pavojaus signalizacija priedangoje nuo to gaudimo, kurį girdime lauke. Atsakymas nėra vienasakis, nes Lietuvoje veikia du atskiri perspėjimo sluoksniai, ir pastato savininkas atsako tik už vieną iš jų.

Šiame straipsnyje paaiškiname, kuo valstybės civilinės saugos sirenos skiriasi nuo pastato vidaus garsinės perspėjimo sistemos, ką nurodo statybos techninis reglamentas STR 2.07.02:2024, kada įjungti pastato pavojaus signalą ir kaip jis siejasi su priešgaisrine signalizacija bei LT72 sistema. Pateikiame konkrečius reikalavimus, garso lygius decibelais, atsakomybės ribas ir realius pavyzdžius iš Lietuvos verslo centrų bei mokyklų, kad sprendimai priedangoje būtų aiškūs ne tik projektuotojams, bet ir pastato administratoriams.

Du atskiri perspėjimo sluoksniai: valstybės sirenos ir pastato pavojaus signalizacija

Pirmas dalykas, kurį turi suprasti kiekvienas pastato administratorius: valstybės sirenos ir pastato vidinė pavojaus signalizacija yra dvi nesusijusios infrastruktūros. Lauko sirenos priklauso Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) ir yra Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos dalis. Pastato vidaus garsinis perspėjimas, kuris perduoda informaciją žmonėms patalpose, yra paties pastato savininko atsakomybė.

PAGD duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 1 163 perspėjimo sirenos, jos pasiekia apie 69 procentus visų Lietuvos gyventojų. Iki 2029 m., kai bus įgyvendinti planuojami investiciniai projektai, perspėjimui bus naudojamos 1 438 sirenos, iš jų 1 125 centralizuotai valdys PAGD. Tai reiškia, kad aprėptis išaugs iki maždaug 75 procentų gyventojų, tačiau likusi dalis vis tiek turės remtis kitais kanalais: trumposiomis žinutėmis, LT72 programėle, radiju, televizija.

Kodėl pastato sirena reikalinga, jei lauke kaukia valstybės sirena

Tikroji problema iškyla pastate. Pramoninės salės su izoliuotomis sienomis, prekybos centrai su muzikos sistema ir gilūs požeminiai parkingai dažnai negirdi lauko sirenos. Net jei girdi, žmonės nežino, kur eiti, kuriame aukšte yra priedanga ir ar liftai dar veikia. Pastato vidaus garsinis perspėjimas šitą atotrūkį užpildo: aiškiu balsiniu pranešimu nurodo, kokia tai grėsmė, ir pasako konkretų veiksmą.

Susisiekite signalizacijos montavimo specialistams jau planavimo etape, jei objekte numatoma priedanga: vidinio garsinio perspėjimo logika turi būti suderinta su evakuacijos planais ir priešgaisrine signalizacija, kitaip avariniu metu sistemos konfliktuos.

Ką apie priedangas nurodo STR 2.07.02:2024

2024 m. vasarį Aplinkos ministerija patvirtino statybos techninį reglamentą STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai". Reglamentas nustato minimalius reikalavimus naujai projektuojamiems ir statomiems viešojo naudojimo pastatams (išskyrus religinius), kuriuose vienu metu gali būti daugiau nei 100 žmonių, ir aukštesniems nei penkių aukštų daugiabučiams.

Pagal reglamentą, tokiuose pastatuose arba jų prieduose privalo būti suprojektuota ir įrengta priedangos patalpa. Priedanga pritaikoma ne mažiau kaip 60 procentų žmonių, kurie nuolat būna tame pastate. Įėjimas turi būti pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, įrengiamas bent vienas pagrindinis įėjimas ir bent viena avarinė išėjimo anga. Šie reikalavimai galioja nuo 2025 m. sausio 1 d. ir jau įtraukiami į naujus projektus visoje Lietuvoje.

Garsinis perspėjimas priedangoje: ką privalo turėti pastatas

Pats reglamentas neapibrėžia atskirų pavojaus signalizacijos techninių parametrų, bet remiasi galiojančiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis ir Lietuvos standartų grupėmis. Praktiškai tai reiškia, kad priedangos garsinis perspėjimas dažniausiai integruojamas į pastato priešgaisrinės signalizacijos perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemą (PGEVS), suprojektuotą pagal LST EN 54 standartų seriją.

Vilijos Šimkutės, Vilniaus statinio projektavimo biuro inžinierės žodžiais kalbant apie praktikos kasdienybę, projektuotojai dažniausiai parenka du atskirus pranešimų kanalus: vienas skirtas gaisrui, kitas, civilinės saugos scenarijui. Aiškiai atskirti tonai ir balso pranešimai padeda žmonėms suprasti, ar reikia eiti į lauką, ar atvirkščiai, leistis į požeminę priedangą.

Privalomi techniniai elementai

Pastato vidaus pavojaus signalizacijos priedangoje sąrašas paprastai apima:

Garsiakalbiai patalpose, perduodantys aiškius balso pranešimus pagal LST EN 54-16 ir LST EN 54-24 reikalavimus
Pavojaus mygtukai prie pagrindinių išėjimų ir budėtojo patalpose, kuriuos paspaudus paleidžiamas evakuacijos arba priedangos scenarijus
Atsarginis maitinimas, palaikantis sistemos veikimą bent 24 valandas po elektros tinklo gedimo
Centrinis valdiklis su atskirais režimais gaisrui, civilinės saugos pranešimui ir techniniam patikrinimui
Vaizdiniai pranešimai (švieslentės, mirksintys ženklai), papildantys garsinį pranešimą triukšmingose patalpose

Visas šis komplektas patenka į priešgaisrinės signalizacijos projektavimo etapą, todėl renkantis rangovą verta tikrinti, ar jis dirba ir su gaisrinės, ir su civilinės saugos integracijomis.

Civilinės saugos signalai ir LT72 perspėjimo sistema

PAGD nurodo, kad valstybės sirenomis transliuojamas garsinis perspėjimo signalas „Dėmesio visiems" ir balsu pranešami signalai: „Cheminis pavojus", „Radiacinis pavojus", „Katastrofinis užtvindymas", „Potvynio pavojus", „Uragano pavojus", „Oro pavojus", „Perspėjimo sistemos patikrinimas". Kiekvienas iš jų reikalauja skirtingo elgesio, ir pastato administratorius turi žinoti, kurį scenarijų paleisti vidinėje sistemoje.

Greta sirenų veikia ir skaitmeninis perspėjimo kanalas: trumposios žinutės per mobilųjį tinklą, oficialus LT72 portalas ir to paties pavadinimo mobilioji programėlė. Portale lt72.lt ir programėlėje pateikiamas perspėjimo sirenų žemėlapis, signalų aprašymai ir veiksmų algoritmai įvairioms grėsmėms. LT72 yra ir pagrindinis šaltinis, kuriuo turėtų pasitikrinti tiek gyventojas, tiek pastato administratorius prieš priimdamas sprendimą paskelbti vidinį pavojaus signalą.

Sirenų patikrinimai ir kaip jie veikia praktikoje

PAGD periodiškai vykdo perspėjimo sistemos patikrinimus, paskutiniai jų atlikti 2024 m. gruodį ir 2026 m. balandį. Patikrinimo metu apie minutę kaukia visos centralizuotai valdomos sirenos, transliuojamas balsinis pranešimas „Perspėjimo sistemos patikrinimas", o radijo ir televizijos kanalai pertraukia įprastas laidas. Šie patikrinimai pastato administratoriams yra puiki galimybė pratybas susieti su valstybės grafiku: jeigu lauke kaukia sirena, pastatas tuo pat metu gali paleisti vidinį garsinį pranešimą ir patikrinti, kaip žmonės reaguoja į priedangos nurodymus.

Kada įjungti pastato pavojaus signalizaciją

Pastato vidinė pavojaus signalizacija priedangoje turi reaguoti dviem atvejais: kai pavojaus signalą pradeda PAGD ir kai pats objekto budėtojas turi pagrindą skelbti pavojų, pavyzdžiui, dėl įvykio tiesiogiai pastate. Šiuos scenarijus reikia aprašyti vidaus dokumentuose, kad sprendimas nebūtų priimamas improvizuojant.

Centralizuotas valstybės signalas

Geriausia praktika, jau taikoma keliuose Kauno verslo centruose, yra integruoti pastato sistemą su LT72 perspėjimo srautu per atskirą gavėjo įrenginį arba programinę sąsają. Kai PAGD paleidžia perspėjimą, pastato budėtojas gauna pranešimą programėlėje arba centriniame valdiklyje, patvirtina autentiškumą ir paspaudžia atitinkamą scenarijų: oro pavojus, cheminis pavojus arba bendras priedangos signalas. Garsiakalbiai patalpose transliuoja iš anksto įrašytą lietuvišką pranešimą, nukreipiantį žmones į priedangą.

Vietinis sprendimas pastate

Antras scenarijus, kai vidinį pavojaus signalą reikia paleisti net be valstybės signalo. Pavyzdys iš Šiaulių pramoninės įmonės: 2026 m. kovą sandėlyje rastas įtartinas paketas, apsaugos vadovas paspaudė pavojaus mygtuką budėtojo patalpoje, sistema per 12 sekundžių automatiškai paleido evakuacijos pranešimą ir nukreipė darbuotojus į saugesnę priedangą rūsyje. Tokie sprendimai veikia tik tuo atveju, jeigu sistema yra reguliariai testuojama ir personalas išmokytas atpažinti situacijas, kuriose vietinis signalas yra teisingas pasirinkimas.

Jeigu jūsų pastate dar nėra parengtas pavojaus signalo paleidimo protokolas, susisiekite su Mano Apsauga specialistais konsultacijos: paruošiame ir techninį, ir organizacinį sprendimą.

Garso lygis, dažniai ir aprėptis: kokie skaičiai svarbūs

Pavojaus signalizacija priedangoje veikia tik tada, kai garsas pasiekia kiekvieną kampą. Pagal LST EN 54-16 ir susijusią LST EN 60849 standartų grupę, evakuacijos signalo garso lygis patalpoje turi būti ne mažesnis kaip 65 dB(A) bendrame triukšmo fone arba 10 dB(A) virš aplinkos triukšmo, kuris vyrauja toje patalpoje. Miego patalpose (viešbučiai, slaugos namai) minimalus lygis prie galvos lygio yra 75 dB(A).

Tonas turi būti aiškiai atskiriamas nuo pastato įprastų garsų, todėl projektuotojai dažniausiai parenka 500 Hz arba kintamą sirenos toną su 1 Hz moduliacija. Balso pranešimai patalpoje turi būti suprantami, dažniausiai vertinamas STI rodiklis (kalbos suprantamumo indeksas), kuris turi siekti bent 0,5.

Praktiniai patarimai aprėpiai užtikrinti

Garsiakalbių išdėstymą projektuokite pagal patalpų geometriją, atkreipdami dėmesį į rūsius, sandėlius ir techninius koridorius
Triukšmingose gamybos zonose papildomai naudokite vaizdinius perspėjimo ženklus
Liftuose ir laiptinėse įrenkite atskirus garsiakalbius su trumpais ciklais
Kasmet matuokite faktinį garso lygį akustiniu prietaisu, ne tik pasikliaukite projektu
Atskirai pasirūpinkite, kad priedangos viduje aiškiai girdėtumėte „atstatyti" arba „atšaukti" pranešimus

Kas atsako: pastato savininkas, projektuotojas, eksploatuotojas

Civilinės saugos įstatymas ir STR 2.07.02:2024 atsakomybę dėl priedangos paskirsto trims pusėms. Pastato savininkas (arba valdytojas) yra galutinis atsakingas asmuo už tai, kad priedanga būtų funkcionali ir signalizacija veiktų. Projektuotojas yra atsakingas už techninio sprendimo atitiktį reglamentui ir standartams projektavimo metu. Eksploatuotojas (paprastai techninės priežiūros įmonė) atsako už nuolatinį sistemos veikimą.

Praktikoje tai reiškia, kad pastato administratorius turi:

Turėti galiojančią priežiūros sutartį su licencijuota įmone
Atlikti reguliarius bandymus, dažniausiai kas ketvirtį, pagal LST EN 54 reikalavimus
Saugoti įvykių žurnalą su visomis signalo aktyvacijomis ir gedimais
Apmokyti budėtojus ir pamainos vadovus paleisti signalą pagal pavojaus tipą
Periodiškai atnaujinti procedūras pagal PAGD ir Aplinkos ministerijos rekomendacijas

Kaina ir kompromisai: ko tikėtis projektuojant

Pavojaus signalizacijos priedangoje kaina labai priklauso nuo objekto dydžio, sienų konstrukcijos, jau įdiegtų sistemų ir to, ar reikia atskiro civilinės saugos kanalo greta priešgaisrinės signalizacijos. Bendros tendencijos, kurias matome 2025 ir 2026 m. projektuose Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje, leidžia pateikti orientacinius dydžius.

Tipiniai biudžeto intervalai

Maža administracinė pastato dalis su priedanga iki 50 vietų: 4 500 € – 7 500 €
Vidutinio dydžio mokykla ar verslo centras (priedanga 150–250 vietų): 12 000 € – 22 000 €
Pramonės kompleksas su didele priedanga ir keliais aukštais: 30 000 € – 60 000 €
Aukštas daugiabutis (5+ aukštai) su integracija į esamą PGEVS: 8 000 € – 16 000 €

Šios kainos apima projektavimą, montavimą, garsiakalbius, valdiklius, atsarginį maitinimą ir pradinį testavimą. Ne į kainą įeina metinė priežiūra (paprastai 600 € – 1 800 € per metus, priklausomai nuo objekto). Realią sąmatą galima nustatyti tik po objekto apžiūros.

Kompromisai, kurių verta vengti

Klaipėdos uosto sandėlių kompleksą valdantis Tomas pasakojo, kad jo įmonė 2024 m. ėmėsi pigesnio sprendimo: vietoj integruotos pavojaus signalizacijos pastatė tik atskirą lauko sireną kieme. Po pirmojo bandymo paaiškėjo, kad gilumoje esančiame sandėlyje garsas nepasiekė nė vieno darbuotojo, o priedanga ant kito pastato galo liko be perspėjimo. Po metų sistemą teko išmontuoti ir įdiegti pagal LST EN 54 grupę, papildomos išlaidos siekė apie 18 000 €. Tai gerai iliustruoja pagrindinę taisyklę: pradinis taupymas pavojaus signalizacijoje paprastai virsta dvigubomis išlaidomis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar pakanka turėti tik valstybės sirenas pastato kieme?

Ne. Lauko sirenos perduoda bendrą perspėjimą, bet nesako, kuriame jūsų pastato aukšte yra priedanga ir kuriuo keliu reikia eiti. Pastato vidaus pavojaus signalizacija priedangoje yra atsakinga už konkretų nukreipimą, ir be jos darbuotojai bei lankytojai ekstremalioje situacijoje gali pasimesti. Be to, gilesnėse patalpose, sandėliuose ar požeminiuose aukštuose lauko sirenos garsas paprasčiausiai nepasiekiamas.

Kas tiksliai paleidžia pavojaus signalą pastate?

Paleidimą atlieka pastato budėtojas arba apsaugos pamainos vadovas pagal vidaus procedūrą. Sprendimo pagrindas paprastai būna trys šaltiniai: LT72 portalo arba programėlės pranešimas, mobilus operatoriaus trumposios žinutės perspėjimas ir centralizuoto valdiklio signalas iš PAGD ryšio kanalo. Vidaus incidentų atveju pavojaus mygtuką gali paspausti ir paprastas darbuotojas, jei tai numatyta įmonės instrukcijoje.

Kaip dažnai reikia testuoti sistemą?

Pagal LST EN 54 priežiūros reikalavimus, garsinio perspėjimo komponentai turi būti tikrinami kas mėnesį (paprastas funkcionalumo testas) ir kas ketvirtį (pilnas balso pranešimo bandymas, su personalo dalyvavimu). Kartą per metus atliekamas išplėstinis techninis auditas. Visi rezultatai įrašomi į priežiūros žurnalą ir saugomi mažiausiai penkerius metus.

Kuo skiriasi priedanga, slėptuvė ir kolektyvinės apsaugos statinys?

Priedanga yra patalpa, kurioje trumpą laiką galima pasislėpti nuo oro grėsmių. Slėptuvė turi griežtesnius struktūrinius reikalavimus, įskaitant filtruojamą orą ir ilgesnį buvimą. Kolektyvinės apsaugos statinys, paprastai, yra atskiras inžinerinis objektas, skirtas dideliam žmonių srautui. STR 2.07.02:2024 vienodai aprėpia visus šiuos tipus, tačiau pavojaus signalizacija visuose iš jų projektuojama pagal panašius principus.

Išvada: pavojaus signalizacija priedangoje yra dviejų sistemų santaika

Pavojaus signalizacija priedangoje veikia tik tada, kai pastato vidaus sistema ir valstybės civilinės saugos perspėjimas yra suderinti. Lauko sirena praneša, kad kažkas vyksta visos šalies ar miesto mastu, o pastato vidinis garsinis pranešimas nukreipia žmones į konkrečią priedangą jūsų objekte. Be vidinės sistemos žmonės nesupranta, kur eiti. Be ryšio su LT72 jūs sužinote apie pavojų vėliau nei reikia.

Trumpai: STR 2.07.02:2024 reikalauja priedangos didesniuose viešo naudojimo ir aukštuose gyvenamuosiuose pastatuose; jos garsinis perspėjimas turi atitikti LST EN 54 grupę; pastato savininkas atsako už nuolatinį veikimą, periodinius bandymus ir personalo apmokymą. Aiški procedūra, kokybiški garsiakalbiai ir reguliarus testavimas yra trys dalykai, kurie skiria patikimą sistemą nuo brangaus, bet niekam nesuprantamo eksperimento.

Jeigu projektuojate naują objektą arba modernizuojate esamą priedangą, užsisakykite nemokamą konsultaciją ir kartu su mūsų inžinieriais aptarkime, kaip pavojaus signalizacija priedangoje turi būti pritaikyta jūsų pastatui. Sprendimą sukursime taip, kad jis derėtų su priešgaisrine signalizacija, atitiktų galiojančius reikalavimus ir avariniu metu veiktų be netikėtumų.

Pavojaus signalizacija priedangoje: kaip pastato sirena dera su valstybės perspėjimu