Priedanga be gesintuvo yra tas pats, kas durys be spynos. Žmonės joje slepiasi nuo išorinės grėsmės, bet užsidegus vidiniam šaltiniui, evakuacija gali trukti minutėmis, o pirmosios gesinimo priemonės turi būti pasiekiamos per sekundes. Būtent todėl gaisro gesinimo įranga priedangoje nuo 2024 metų yra ne rekomendacija, o privalomas statybos techninio reglamento reikalavimas.

2024 metais Lietuvos aplinkos ministras patvirtino statybos techninį reglamentą STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos. Projektavimo ir įrengimo reikalavimai". Reglamentas nustato minimalius techninius ir saugos reikalavimus naujai įrengiamoms priedangoms, ir tai liečia tiek viešų pastatų administratorius, tiek daugiabučių bendrijas. Vienas iš reikalavimų, vieta pirminėms gaisro gesinimo priemonėms ir veikianti gaisro aptikimo arba stacionari gaisro gesinimo sistema.

Šiame vadove paaiškinsime, kokia gaisro gesinimo įranga priedangoje yra privaloma, kuriuos gesintuvų tipus rinktis, kiek vienetų reikia pagal plotą, kaip juos montuoti ir prižiūrėti, ir kodėl ankstyvas aptikimas yra ne mažiau svarbus už pačius gesintuvus. Jei norite pasitikrinti, ar jūsų objektas atitinka naujus reikalavimus, susisiekite dėl nemokamos konsultacijos su mūsų priešgaisrinės saugos specialistais.

Ką reikalauja STR 2.07.02:2024 dėl gesinimo įrangos

STR 2.07.02:2024 yra pirmasis Lietuvos teisės aktas, kuris detaliai apibrėžia, kaip turi būti įrengiama priedanga ir kokios saugos priemonės joje privalomos. Reglamentą priėmė aplinkos ministras 2024 m. vasario 28 d., ir jis galioja visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, projektuojantiems ar įrenginėjantiems naujas priedangas.

Pagal reglamento nuostatas, priedangoje privaloma įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą, kuri perduoda tiek garsinį, tiek vizualinį signalą. Arba alternatyviai, stacionarią gaisro gesinimo sistemą. Tai reiškia, kad vien gesintuvų nepakanka: reikia ir aktyvaus aptikimo grandies, kuri perspėja anksčiau, nei žmonės pajus dūmus.

Be to, reglamentas reikalauja, kad priedangoje būtų vieta pirminėms gaisro gesinimo priemonėms. Tai paprastai reiškia gesintuvų stovą arba sieninį laikiklį šalia evakuacijos kelio, gerai matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje. Reglamento detalės paskelbtos oficialioje Teisės aktų registre, o praktinį interpretavimą atlieka Aplinkos ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Praktinis pavyzdys. Vilniaus rajone, naujos administracinės paskirties pastato projektuotojas Mindaugas 2025 m. rudenį turėjo pertvarkyti rūsio plano dalį, kai ekspertas pastebėjo, kad priedangai numatyta vieta yra šalia elektros skydinės, bet nėra numatyti CO₂ gesintuvai. Po patikslinimo buvo įrengti du 5 kg CO₂ gesintuvai ir vienas 6 kg miltelinis gesintuvas, taip pat pridėta linijinė dūmų aptikimo sistema. Projektas gavo patikrinimo žymą tik po šių patikslinimų.

Gesintuvų tipai: miltelinis, anglies dvideginio ir vandens

Lietuvoje gesintuvai pagal gesinimo medžiagos tipą skirstomi į tris pagrindines kategorijas. Kiekvienas tipas turi savo paskirtį, ir priedangoje paprastai naudojami du arba trys derinami sprendimai, priklausomai nuo joje esančių medžiagų ir įrangos.

Milteliniai gesintuvai (MG). Tai universaliausias variantas. Pasak priešgaisrinės pramonės šaltinių, miltelinis gesintuvas tinka A, B ir C klasės gaisrams ir gali būti naudojamas šalia veikiančios iki 1000 V įtampos elektros instaliacijos. Priedangoje, kurioje gali būti tiek baldų, tiek apšvietimo elektros, tiek mažų akumuliatorinių prietaisų, milteliniai gesintuvai pasirenkami kaip pagrindinis sprendimas. Trūkumas: gesinant susidaro daug miltelių dulkių, o po naudojimo patalpoje paviršiai turi būti kruopščiai išvalyti.

Anglies dvideginio gesintuvai (CO₂, arba angliarūgštės AG). Šie gesintuvai puikiai tinka elektros įrangai, elektronikai ir uždarose patalpose, kur miltelių paliekamas šiukšlinas nepriimtinas. CO₂ neturi liekanų, bet reikalauja atsargumo: nedidelėje uždaroje priedangoje deguonies koncentracija gali kristi, todėl po naudojimo būtina vėdinti. Jeigu priedangoje yra ryšio įranga, ventiliacijos valdymas ar serveriai, CO₂ gesintuvas yra rekomenduojamas šalia šios įrangos.

Vandens ir putų gesintuvai. Vandens gesintuvai tinka tik A klasės gaisrams (kietos degios medžiagos, popierius, mediena, tekstilė). Priedangoje, kurioje paprastai laikomi atsargų komplektai, vandens variklis gali būti naudingas, bet niekada negali būti vienintelis sprendimas. Vanduo nesuderinamas su elektros instaliacija ir B klasės skysčiais.

Praktinė rekomendacija. Standartinė priedangos konfigūracija: 1 vnt. 6 kg miltelinio gesintuvo kiekvienam atskiram skyriui plius 1 vnt. 5 kg CO₂ gesintuvo prie elektros skydinės arba ryšio įrangos. Jeigu priedangoje yra atskira virtuvėlė ar prikaitinimo zona, papildomai numatomas putų gesintuvas.

Kiek ir kokio dydžio gesintuvų reikia pagal priedangos plotą

Reikalingų gesintuvų skaičius priklauso nuo priedangos ploto, joje esančios įrangos ir gaisro pavojaus klasės. Bendroji Lietuvos praktika ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijos remiasi tokia logika.

Iki 50 m²: minimum 1 vnt. 6 kg miltelinio gesintuvo. Jei patalpoje yra elektros įrangos, pridedamas 1 vnt. 5 kg CO₂ gesintuvo.
50–200 m²: 2 vnt. 6 kg miltelinių gesintuvų plius 1 vnt. CO₂ gesintuvo prie elektros skydinės.
200–500 m²: 3–4 vnt. 6 kg miltelinių, 2 vnt. CO₂ gesintuvų, vandens gesintuvas atsargų zonoje.
Daugiau nei 500 m²: projektuotojas parengia individualų gesinimo planą, paprastai įtraukiantis stacionarią gesinimo sistemą (sprinklerinę arba dujinę) ir nešiojamus gesintuvus papildomai.

Kiekvieno gesintuvo žymėjimas turi būti aiškiai matomas: piktograma su raudonu rėmeliu, gesintuvo masė, gesinimo klasių žymėjimas (pvz., 21A 144B C). Klaipėdos uosto pakrantės sandėlių komplekso administratorius Linas 2026 m. sausį turėjo papildyti priedangą trečiu gesintuvu, nes pradinė konfigūracija 320 m² rūsiui apėmė tik du 6 kg miltelinius vienetus, o priešgaisrinės saugos auditas nurodė reikalingą CO₂ gesintuvą šalia ventiliacijos serverių spintos.

Svarbu prisiminti: gesintuvas turi būti pasirinktas ne tik pagal plotą, bet ir pagal degios apkrovos rūšį. Patalpa su tekstilės atsargomis reikalauja kitokio sprendimo nei patalpa su akumuliatoriumi atsarginio maitinimo įrangos.

Montavimo vietos, žymėjimas ir prieigos reikalavimai

Tinkamas gesintuvo įrengimas yra ne mažiau svarbus už jo pasirinkimą. Statant nešiojamą gesintuvą sienoje, reikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Aukštis. Gesintuvo rankenos viršus turi būti ne aukščiau kaip 1,5 m nuo grindų, kad jį galėtų pasiekti ir žemesnio ūgio žmogus. Apatinis gesintuvo dugnas ne žemiau 15 cm nuo grindų, kad jis nebūtų užliejamas ir nesivartotų valant patalpą.

Atstumai. Gesintuvas turi būti pasiekiamas per maždaug 20 sekundžių nuo bet kurio priedangos taško. Praktiškai tai reiškia, kad iki artimiausio gesintuvo neturi būti daugiau nei 15 metrų. Jei priedanga padalinta į kelis skyrius, kiekviename skyriuje turi būti po atskirą gesintuvą.

Žymėjimas. Virš gesintuvo arba šalia jo turi būti piktograma, kuri matoma net per dūmus arba sutemus. Priedangoje, kur galima išjungti elektrą, žymėjimas turi būti fluorescuojantis arba apšviestas atsarginio maitinimo šaltinio.

Vieta. Gesintuvai statomi šalia evakuacijos kelių, prie durų, prie elektros skydinės ir kitose strateginėse vietose. Niekada negalima blokuoti gesintuvo baldais, dėžėmis ar kabinamomis užuolaidomis.

Šie reikalavimai dera su bendraisiais pastatų gaisrinės saugos principais, kuriuos paskelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Jei abejojate dėl montavimo schemos, mūsų komanda atlieka objekto apžiūrą ir parengia gesinimo įrangos išdėstymo planą pagal STR 2.07.02:2024.

Periodinė gesintuvų priežiūra: PAGD reikalavimai

Gesintuvas nėra įrenginys, kurį pakanka pakabinti ir pamiršti. Pagal Lietuvos teisės aktus, statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus ne rečiau kaip kartą per metus, o jų rezultatus įforminti raštu.

Konkrečiai gesintuvams taikomi šie priežiūros etapai.

Vizualinė patikra kas mėnesį. Pastato administratorius arba paskirtas atsakingas darbuotojas patikrina, ar gesintuvas yra savo vietoje, ar nepažeistas korpusas, ar žymėjimas matomas, ar slėgio indikatorius rodo žaliojoje zonoje.
Metinė techninė priežiūra. Sertifikuotas specialistas atveria gesintuvą, patikrina užpildą, slėgį, ventilį ir antgalį. Surašomas patikros aktas, kuriame nurodoma data, specialisto duomenys ir kito patikrinimo terminas.
Pakartotinis užpildymas. Miltelinis gesintuvas paprastai užpildomas iš naujo kas 5 metus, CO₂ gesintuvas, kas 10 metų, priklausomai nuo gamintojo nurodymų.
Hidrostatinis bandymas. Gesintuvo korpusas hidrauliškai bandomas kas 10 metų, kad būtų patikrintas slėgio atsparumas.

Alytaus daugiabučio bendrijos pirmininkas Tomas 2025 m. rudenį susidūrė su praktine problema: trijų metų senumo miltelinis gesintuvas priedangoje rodė kritusį slėgį. Patikra parodė, kad ventilis turėjo gamyklinį defektą. Po keitimo bendrija įdiegė skaitmeninį priminimą administratoriaus kalendoriuje, kad mėnesinė vizualinė patikra būtų atliekama 5 dieną kiekvieną mėnesį. Tai paprasta priemonė, kuri padeda išvengti netikėtumų audito metu.

Periodinės priežiūros žurnalą gali patikrinti tiek PAGD inspektoriai, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija statybos pridavimo metu. Žurnalas yra ne biurokratija, tai įrodymas, kad sistema veikia.

Integracija su priešgaisrine signalizacija ir aspiracine sistema

Atskiri gesintuvai gali sustabdyti gaisrą tik tada, jei jis pastebimas anksti. Praktikoje, didžiausi nuostoliai patiriami ne dėl gesintuvų trūkumo, o dėl pavėluoto reagavimo. Todėl STR 2.07.02:2024 nereikalauja vien gesintuvų, reikalauja arba aktyvios aptikimo sistemos, arba stacionaraus gesinimo. Tai logiškas požiūris: gesinimas plius aptikimas plius perspėjimas = vienas saugumo sluoksnis.

Priešgaisrinė signalizacija. Adresinė priešgaisrinė signalizacija aptinka dūmus arba temperatūros pakilimą ir aktyvuoja sireną bei perduoda signalą į saugos centrą. Lietuvoje plačiausiai naudojami Aritech, INIM ir Bosch sprendimai, kurie veikia pagal LST EN 54 standartą. Mūsų komanda projektuoja ir įrengia tokias sistemas, daugiau apie priešgaisrinės signalizacijos montavimą pasiskaitykite paslaugos puslapyje. Adresiniai detektoriai tiksliai nurodo, kuriame priedangos skyriuje veiksmas reikalingas pirmiausia.

Aspiracinė sistema (VESDA). VESDA, arba aspiracinė gaisro aptikimo sistema, nuolat siurbia orą iš saugomos patalpos per vamzdžių tinklą ir analizuoja jį centriniame detektoriuje. Sistema aptinka degimo produktus daug anksčiau nei tradiciniai dūmų jutikliai, todėl yra ypač naudinga priedangose su uždara ventiliacija arba serveriais. Aspiracinė sistema reikalauja periodinės priežiūros, vamzdynų valymo, filtrų keitimo, jautrumo kalibravimo. Apie tai daugiau skaitykite aspiracinių sistemų priežiūros ir valymo puslapyje.

Kodėl trys grandys? Aspiracinė sistema aptinka pirmąjį dūmų pėdsaką per minutes, dar prieš dūmų regimumą. Adresinė signalizacija perspėja žmones ir saugos tarnybą. Gesintuvai duoda priemones užgesinti židinį iki PAGD ekipažo atvykimo. Visos trys grandys veikia kartu, o ne kaip alternatyvos. Kauno biuro pastato administratorė Rasa 2026 m. kovą papasakojo, kad jų rūsio priedangoje VESDA aptikimas sureagavo į perkaitusio UPS akumuliatoriaus dūmus 4 minutes anksčiau nei klasikinis dūmų jutiklis ant lubų, to pakako, kad budintis darbuotojas su CO₂ gesintuvu užgesintų pradinį židinį be evakuacijos.

Jei norite suprojektuoti pilną apsaugos sluoksnį, gesintuvai, signalizacija ir ankstyvas aptikimas, paskambinkite +370 664 08086 arba parašykite info@manoapsauga.lt. Konsultacija ir objekto apžiūra yra nemokama, be įsipareigojimų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar gaisro gesinimo įranga priedangoje privaloma esamose priedangose, ar tik naujose?

STR 2.07.02:2024 tiesiogiai taikomas naujai projektuojamoms ir įrengiamoms priedangoms. Tačiau bendrieji aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių reikalavimai galioja visiems statiniams. Tai reiškia, kad ir senesnės priedangos savininkas privalo užtikrinti, kad gesinimo įranga atitiktų bendruosius PAGD reikalavimus ir kasmetinę techninę priežiūrą. Renovuojant ar kapitališkai remontuojant priedangą, taikomi STR 2.07.02:2024 reikalavimai.

Kiek kainuoja gesintuvas ir jo metinė priežiūra Lietuvoje?

Naujo 6 kg miltelinio gesintuvo kaina paprastai svyruoja nuo 35 iki 70 eurų, priklausomai nuo gamintojo ir gesinimo klasių. CO₂ 5 kg gesintuvas kainuoja apie 90 ar 130 eurų. Metinė techninė priežiūra ir patikros aktas vienam gesintuvui kainuoja 8 ar 15 eurų. Tikslios kainos priklauso nuo objekto ir specialisto. Mano Apsauga atlieka kompleksinę priedangos saugos auditą su individualia sąmata.

Kas atsako, jei priedangoje gesintuvai nepatikrinti laiku?

Pagal teisės aktus, statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą. Daugiabučiuose tai paprastai yra bendrijos pirmininko ar administratoriaus atsakomybė. Komerciniuose pastatuose, savininko arba administracijos. PAGD patikrinimo metu pažeidimai gali sukelti baudas ir nurodymą skubiai pašalinti neatitikimus.

Ar VESDA sistema atstoja gesintuvus?

Ne. VESDA yra ankstyvojo aptikimo sistema, kuri perspėja, kad prasideda degimo procesas. Ji nesustabdo gaisro pati. Gesintuvai arba stacionari gesinimo sistema yra atskira grandis, kurią aktyvuoja žmogus arba automatika. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant abi technologijas.

Išvada: kompliansas yra pradžia, ne pabaiga

Gaisro gesinimo įranga priedangoje pagal STR 2.07.02:2024 yra ne tik teisinis reikalavimas, bet ir praktinė būtinybė. Reglamentas nurodo minimumą, bet realus saugumo lygis priklauso nuo to, kaip įrangą pasirenkate, kur ją montuojate ir kaip prižiūrite.

Pagrindiniai punktai, kuriuos verta įsidėmėti:

STR 2.07.02:2024 reikalauja vietos gesintuvams ir aktyvios aptikimo arba stacionarios gesinimo sistemos kiekvienoje naujoje priedangoje.
Miltelinis gesintuvas tinka universaliam gesinimui. CO₂ skirtas elektros įrangai. Vanduo tinka tik A klasės gaisrams.
Kiekio standartas: 1 vnt. 50 m² ploto, papildomi CO₂ gesintuvai prie elektros skydinių ir serverių.
Periodinė priežiūra: mėnesinė vizualinė patikra, metinė sertifikuoto specialisto patikra, perpildymas kas 5 ar 10 metų.
Gesinimo įranga veikia geriausiai derinant su priešgaisrine signalizacija ir aspiracine VESDA sistema.

Priedangos saugumas nėra projektas, kurį užbaigi montuodamas paskutinį gesintuvą. Tai sistema, kuri reikalauja periodinio dėmesio ir profesionalios priežiūros. Mano Apsauga turi daugiau nei 10 metų patirties priešgaisrinės saugos srityje, įgyvendinome 500+ projektų visoje Lietuvoje, ir padėsime jūsų objektui atitikti tiek STR 2.07.02:2024, tiek geresnės praktikos standartus.

Susisiekite su mumis dėl nemokamos konsultacijos ir objekto apžiūros, patikrinsime, ar jūsų priedanga atitinka naujus reikalavimus, ir parengsime aiškų komplekso planą gesintuvams, signalizacijai ir ankstyvam aptikimui.

Gaisro gesinimo įranga priedangoje: ką privalote turėti pagal STR 2.07.02:2024