Kas nutiktų, jei šiąnakt sandėlyje suveiktų dūmų detektorius, o sprinklerinė sistema tylėtų, nes siurblys neįsijungė? Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) 2025 metų gaisrų analizė rodo, kad 59,9 proc. gyvenamosios paskirties pastatų gaisrų kilo šaltuoju metų laikotarpiu, o krosnių, židinių ir dūmtraukių pažeidimai sukėlė 1 064 gaisrus per metus. Šildymo sezonas prasideda dabar, todėl spalis yra tinkamiausias laikas peržiūrėti, ar jūsų objekto gaisro gesinimo įranga tikrai veiks, kai jos prireiks.

Dauguma įmonių vadovų žino, kad gaisro gesinimo sistemos priežiūra yra privaloma. Rečiau žinoma, ką konkrečiai reikia patikrinti, kaip dažnai ir kokius dokumentus turėti, kai į objektą atvyks priešgaisrinės priežiūros inspektorius. Šiame straipsnyje remiamės Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis ir PAGD patvirtintomis Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros rekomendacijomis. Sužinosite, kokios sistemos priskiriamos gesinimo įrangai, kokiu periodiškumu jos tikrinamos, kaip prižiūrėti gaisrinius čiaupus, hidrantus ir gesintuvus, ką tikrinti prieš šalčius ir kaip tvarkyti priežiūros žurnalą.

Kas yra gaisro gesinimo sistemos priežiūra ir kam ji privaloma

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (PAGD direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 64, suvestinė redakcija nuo 2025 m. lapkričio 1 d.) gaisro gesinimo, aptikimo, pranešimo apie gaisrą ir dūmų šalinimo įrenginius vadina aktyviosiomis gaisrinės saugos priemonėmis.

Taisyklių 405 punktas reikalauja, kad jos būtų techniškai tvarkingos ir veikiančios.

Pareiga tenka ne rangovui, o objekto šeimininkui. Taisyklių 406 punkte nurodyta, kad statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o rezultatus įforminti raštu. Pagal 408 punktą techninė priežiūra ir bandymai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija.

Taigi gaisro gesinimo sistemos priežiūra yra ne vienkartinis patikrinimas prieš inspekciją, o nuolatinis procesas su tvarkaraščiu, atsakingu specialistu ir žurnalu. Jei jūsų objekte veikia ir gaisro aptikimo sistema, jos priežiūrai galioja atskiri reikalavimai, kuriuos aprašėme straipsnyje apie priešgaisrinės sistemos priežiūrą.

Kokios sistemos priskiriamos gesinimo įrangai

PAGD direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1-251 patvirtintos Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros rekomendacijos prie šių sistemų priskiria:

Stacionariąsias gaisrų gesinimo sistemas: sprinklerines, drenčerines, gesinimo dujomis, putų ir miltelių sistemas.
Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemas su gaisriniais čiaupais ir žarnomis.
Lauko gaisrinio vandentiekio sistemas su hidrantais.
Dūmų ir šilumos kontrolės sistemas, priešgaisrinius vartus ir ugnį sulaikančius vėdinimo įrenginius.

Stacionariųjų sistemų projektavimą ir įrengimą reglamentuoja atskiros PAGD taisyklės (2016 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 1-1).

Priežiūros rekomendacijos nurodo ir standartus, pagal kuriuos sudaromas priežiūros darbų tvarkaraštis: LST EN 12845 sprinklerinėms sistemoms, LST EN 15004-1 gesinimo dujomis sistemoms, LST EN 12416-2 miltelių sistemoms, LST EN 13565-2 putų sistemoms ir LST EN 671-3 žarnų sistemoms.

Gaisro gesinimo sistemos priežiūros periodiškumas pagal PAGD rekomendacijas

Rekomendacijų priede PAGD išdėsto, kokius darbus ir kaip dažnai rekomenduojama atlikti prižiūrint stacionariąsias gesinimo sistemas ir gaisrinį vandentiekį. Pateikiame svarbiausius punktus, kuriuos verta įsirašyti į objekto tvarkaraštį.

Kartą per mėnesį

Peržiūrėti visus įrašus priežiūros ir gedimų registracijos žurnale.
Apžiūrėti gesinimo stoties įrenginius ir patikrinti manometrų rodmenis.
Įsitikinti, kad sistema dirba automatiniu režimu, o siurbliai palaiko reikiamą slėgį; patikrinti jų paleidimą rankiniu būdu.
Išbandyti pagrindinių ir rezervinių siurblių veikimą imituojant slėgio kritimą.
Pašalinti kondensatą iš sausosios sistemos vamzdynų.
Patikrinti vandens ir putokšlio kiekį rezervuaruose, pagrindinį ir rezervinį maitinimą bei visų sklendžių padėtį.

Kartą per tris mėnesius

Patikrinti purkštuvus, putų generatorius ir signalizatorius, prireikus juos išvalyti.
Patikrinti vandens srauto reles ir drenažinius siurblius.
Prieš šaltąjį sezoną patikrinti šildymo sistemą, sauganti gesinimo įrenginius nuo užšalimo, o nešildomose patalpose drenuoti neapsaugotą vamzdyną.
Gesinimo dujomis sistemose patikrinti detektorių ir rankinio paleidimo įtaisų veikimą neišleidžiant dujų; per metus išbandyti visus detektorius ir paleidimo įtaisus.
Patikrinti gesinimo miltelių svorį ir paleidimo įrenginių dujų slėgį.

Kartą per šešis mėnesius

Patikrinti visų mechaninių ir elektra valdomų vandentiekio sklendžių uždarymą ir atidarymą.
Išbandyti putų dozatoriaus veikimą naudojant vandenį be putų.
Apžiūrėti vamzdynus, gaisrinius čiaupus ir sklendes, ar jų nepažeidė korozija.
Pasverti dujų balionus: jei dujų svoris sumažėjo daugiau kaip 5 proc. nuo paskutinio svėrimo, balioną reikia keisti.
Patikrinti lauko gaisrinius hidrantus paleidžiant vandenį.

Kartą per metus

Kiekvieną vandens siurblį išbandyti pilnutinės apkrovos sąlygomis ir palyginti rezultatus su techninėmis charakteristikomis.
Patikrinti, ar nepasibaigęs slėginių indų ir vamzdyno hidraulinio bandymo terminas; pasibaigus terminui atlikti bandymus.
Išbandyti sauso ir šlapio signalinių vožtuvų bei atbulinių vožtuvų veikimą.
Atlikti putų koncentrato laboratorinius tyrimus; gesinimo miltelių kokybę tikrinti kas 5 metus nuo pagaminimo datos.
Patikslinti, ar patalpos nebuvo perplanuotos ir ar nepasikeitė veiklos pobūdis, galintis paveikti gesinimo sistemą.

Kartą per 10 metų rekomenduojama išvalyti ir iš vidaus apžiūrėti rezervuarus bei dumblo nusodinimo kameras.

Šis sąrašas atrodo ilgas, tačiau praktikoje didžiąją dalį darbų atlieka priežiūros specialistas pagal suderintą tvarkaraštį, o objekto atstovui lieka mėnesinė žurnalo peržiūra ir sklendžių bei manometrų kontrolė. Jei nesate tikri, kuri dalis tenka jums, gaukite nemokamą konsultaciją: įvertinsime objektą ir pasiūlysime konkretų priežiūros planą.

Vidaus gaisrinio vandentiekio ir hidrantų patikra

Gaisriniai čiaupai laiptinėse ir koridoriuose dažnai lieka užmiršti metų metus. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 422 punktas reikalauja vidaus gaisrinį vandentiekį patikrinti kartą per metus: perplauti tinklą nuleidžiant vandenį iš kiekvieno gaisrinio čiaupo, įsitikinti, kad čiaupai nesurūdiję, sugedusius suremontuoti arba pakeisti, gaisrines žarnas perkantuoti ir hidrauliškai išbandyti, patikrinti elektrifikuotų sklendžių ir gaisrinių siurblių veikimą. Patikros rezultatai surašomi į tam skirtą žurnalą.

Pagal 424 punktą gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais, laikomi spintelėse. Žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų bei švirkštų. Spintelės durelės turi lengvai atsidaryti, o ant jų turi būti pažymėtas indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, eilės numeris ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris. Prieigos prie čiaupų negali būti užkrautos.

Lauko hidrantams galioja 431 punktas: kartą per metus būtina patikrinti gaisrinių hidrantų ir hidrantų kolonėlių techninę būklę paleidžiant vandenį, o rezultatus įforminti raštu. Hidrantų šulinių dangčiai turi lengvai atsidaryti bet kuriuo metų laiku, o privažiavimo prie jų kelius užstatyti draudžiama (429 ir 430 punktai).

Įsivaizduokite Kauno logistikos sandėlio administratorę Rasą. Rudenį ji pirmą kartą paprašė priežiūros įmonės nuleisti vandenį iš visų aštuonių gaisrinių čiaupų. Trijuose jų vanduo tekėjo rudas, viena žarna hidraulinio bandymo neatlaikė, o sklendė prie įvado buvo pusiau uždaryta po vasaros remonto.

Nė vienas iš šių trūkumų nebūtų pastebėtas tiesiog apžiūrint spinteles. Kaip apsaugoti sandėlį kompleksiškai, aprašėme straipsnyje apie sandėlio apsaugą.

Gesintuvų patikra ir laikymo reikalavimai

Gesintuvai yra pirminės gaisro gesinimo priemonės, todėl jiems taikomi atskiri reikalavimai. Taisyklių 412 punktas nustato, kad pasibaigus gesintuvo garantiniam laikui arba techninės patikros laikui turi būti atliekama jo techninė priežiūra.

Pačią priežiūros tvarką reglamentuoja PAGD direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-360 patvirtintos Gesintuvų techninės priežiūros taisyklės.

Pagal 413 punktą gesintuvai turi būti:

Laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų ir įrenginių.
Kabinami ne aukščiau kaip 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir taip, kad atidarytos durys netrukdytų jų paimti.
Statomi gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, gaisriniuose skyduose, specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose.
Laikomi taip, kad būtų matyti užrašai.

Gesintuvų laikymo vietą nurodantys ženklai įrengiami nuo 2 iki 2,5 m aukštyje (411 punktas), o gesintuvų paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti (418 punktas). Lauke arba nešildomoje patalpoje laikomi gesintuvai turi būti pritaikyti eksploatuoti esant žemai temperatūrai (414 punktas).

Svarbi detalė verslui su automatine gesinimo sistema: pagal 409 punktą patalpose, kuriose įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema, gesintuvų skaičių galima sumažinti 50 proc. Kiek ir kokių gesintuvų reikia konkrečiai patalpai, nustatoma pagal taisyklių 5 priedą. Apie gesintuvus priedangose rašėme straipsnyje apie gaisro gesinimo įrangą priedangoje.

Gaisro gesinimo sistemos priežiūra prieš šaltąjį sezoną

PAGD 2025 metų analizėje nurodyta, kad gyvenamosios paskirties pastatuose didžioji dalis gaisrų kilo šaltuoju laikotarpiu, o 41,3 proc. jų sukėlė krosnių, židinių ir dūmtraukių pažeidimai. Gesinimo sistemoms šaltis kelia kitą pavojų: užšalęs vamzdynas arba hidrantas gaisro metu lieka be vandens. Spalį verta pereiti per šį sąrašą:

Apsauga nuo užšalimo. PAGD rekomendacijos prieš šaltąjį sezoną liepia patikrinti šildymo sistemą, saugančią gesinimo įrenginius nuo užšalimo, o nešildomose patalpose drenuoti neapsaugotą vamzdyną.
Vidaus vandentiekis nešildomuose statiniuose. Pagal taisyklių 423 punktą šaltuoju metų laiku tokių statinių tinklai turi būti be vandens, o prie gaisrinių čiaupų rodykle nurodyta sklendė, kurią atidarius vanduo bus tiekiamas į tinklą.
Gesintuvai lauke ir nešildomose patalpose. Įsitikinkite, kad jie pritaikyti žemai temperatūrai (414 punktas).
Dūmtraukiai ir krosnys. Taisyklių 160 punktas reikalauja išvalyti suodžius kasmet prieš eksploatavimo pradžią, o šildymo sezono metu valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Gaisro aptikimo sistema. Šildymo sezono pradžioje padaugėja ir klaidingų suveikimų; kaip juos atpažinti, aiškinome straipsnyje apie klaidingus priešgaisrinės signalizacijos suveikimus.

Įsivaizduokite Panevėžio gamybos įmonės ūkio vadovą Tomą. Jo sandėlio priestatas nešildomas, o sprinklerinė sistema ten sausoji. Rudens patikros metu specialistas rado kondensato sausajame vamzdyne ir neveikiantį kompresoriaus slėgio jungiklį.

Jei tai būtų paaiškėję sausį, vamzdynas greičiausiai būtų buvęs suplėšytas ledo. Dviejų valandų darbas rudenį apsaugojo nuo brangaus remonto žiemą.

Gaisro gesinimo sistemos priežiūros dokumentacija ir specialistai

Inspektoriui svarbu ne tik tai, ar sistema veikia, bet ir ar galite tai įrodyti. PAGD rekomendacijų 10 punkte išvardyti dokumentai, kuriuos rekomenduojama turėti objekte, kuriame įrengtos gaisrinės saugos inžinerinės sistemos:

Sistemos priėmimo ir perdavimo aktas.
Statinyje įrengtų sistemų projektas.
Priežiūros ir gedimų registracijos žurnalas.
Priežiūros darbų tvarkaraštis.
Valdymo ir komponentų priežiūros instrukcijos bei schemos.

Pagal 11 punktą kiekvienas sistemos gedimo, atjungimo arba suveikimo atvejis fiksuojamas žurnale. Rekomendacijų 9 punktas papildo, kad dokumentuose turi būti galima nustatyti, kas atliko darbus, kada ir kokie buvo matavimo prietaisų rodmenys, pavyzdžiui, vandens ir oro slėgio manometrų reikšmės.

Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad priežiūrą rekomenduojama pavesti asmenims, kurių kvalifikacija atitinka statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams. Priežiūros specialistas pagal 7 punktą testuoja, derina, valo ir keičia sistemos elementus, pildo dokumentaciją, parengia priežiūros tvarkaraštį ir palygina priežiūros metu atliktų matavimų duomenis su statybos užbaigimo metu gautais rezultatais. Jei slėgis sumažėjęs ar vandens mažiau nei projekte, jis privalo nedelsiant informuoti objekto savininką.

Mano Apsauga projektuoja, montuoja ir prižiūri priešgaisrines sistemas visoje Lietuvoje, o objektuose su ankstyvojo gaisro aptikimo įranga atlieka ir aspiracinių sistemų priežiūrą. Mūsų inžinieriai sudaro priežiūros tvarkaraštį pagal gamintojo dokumentaciją ir PAGD rekomendacijas, pildo žurnalus ir pateikia aktus, kuriuos galite rodyti priešgaisrinės priežiūros inspektoriui. Gauti nemokamą konsultaciją galite be įsipareigojimų: apžiūrime objektą ir pasiūlome planą pagal jūsų sistemų tipą.

DUK: dažniausi klausimai apie gaisro gesinimo sistemos priežiūrą

Kaip dažnai privaloma tikrinti gaisro gesinimo sistemą?

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 408 punktas nustato, kad aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir bandymai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus pagal gamintojo techninę informaciją. PAGD rekomendacijos stacionariosioms gesinimo sistemoms papildomai numato mėnesinius, ketvirtinius ir pusmetinius darbus.

Kas atsakingas už gaisro gesinimo sistemos priežiūrą: savininkas ar nuomininkas?

Taisyklių 406 punkte įvardyti statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai. Praktikoje atsakomybė pasiskirsto pagal nuomos sutartį, tačiau pareiga organizuoti priežiūrą ir įforminti jos rezultatus raštu tenka tam, kas valdo ar naudoja statinį.

Ar reikia tikrinti gaisrinius čiaupus, jei pastate yra sprinkleriai?

Taip. Vidaus gaisrinis vandentiekis yra atskira sistema, kurią pagal 422 punktą būtina patikrinti kartą per metus: nuleisti vandenį iš kiekvieno čiaupo, išbandyti žarnas ir patikrinti siurblių bei sklendžių veikimą.

Ar galima turėti mažiau gesintuvų, jei įrengta automatinė gesinimo sistema?

Taip. Pagal 409 punktą patalpose su automatine gaisro gesinimo sistema gesintuvų skaičių galima sumažinti 50 proc. Bazinis skaičius nustatomas pagal taisyklių 5 priedą.

Kokius dokumentus parodyti priešgaisrinės priežiūros inspektoriui?

Priežiūros ir gedimų registracijos žurnalą, priežiūros darbų tvarkaraštį, sistemos projektą, priėmimo ir perdavimo aktą bei priežiūros instrukcijas. Hidrantų ir vidaus vandentiekio patikros rezultatai pagal 422 ir 431 punktus taip pat turi būti įforminti raštu.

Išvados

Gaisro gesinimo sistemos priežiūra yra teisinė pareiga, kurią Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės priskiria statinio savininkui, valdytojui ar naudotojui. Svarbiausi dalykai, kuriuos verta įsiminti:

Aktyviosios gaisrinės saugos priemonės tikrinamos ne rečiau kaip kartą per metus, o rezultatai įforminami raštu.
Stacionariosioms gesinimo sistemoms PAGD rekomenduoja mėnesinius, ketvirtinius, pusmetinius ir metinius darbus pagal patvirtintą tvarkaraštį.
Vidaus gaisrinis vandentiekis ir lauko hidrantai tikrinami kartą per metus paleidžiant vandenį.
Gesintuvams pasibaigus garantiniam ar patikros laikui atliekama techninė priežiūra, o patalpose su automatine gesinimo sistema jų gali būti perpus mažiau.
Prieš šaltąjį sezoną būtina pasirūpinti apsauga nuo užšalimo, drenuoti nešildomus vamzdynus ir išvalyti dūmtraukius.

Spalis yra geriausias metas šiuos darbus suplanuoti, kol šalčiai dar neprasidėjo. Jei norite, kad jūsų gaisro gesinimo sistemos priežiūra vyktų pagal aiškų tvarkaraštį ir su tvarkingais dokumentais, gaukite nemokamą konsultaciją: Mano Apsauga specialistai apžiūrės objektą ir pasiūlys sprendimą pagal jūsų sistemų tipą ir biudžetą.

Gaisro gesinimo sistemos priežiūra: ką ir kaip dažnai tikrinti verslo objekte