Klausimas apie vaizdo įrašus beveik niekada neužduodamas ramiu metu. Jis užduodamas tada, kai iš sandėlio dingsta padėklas prekių, kai kieme nubraižomas automobilis arba kai policija paprašo medžiagos. Tada savininkas atsidaro programėlę ir pamato, kad seniausias įrašas yra vos šešių dienų senumo, nors incidentas įvyko prieš tris savaites.

Jums tikriausiai atrodo, kad tai techninė smulkmena, kurią sprendžia montuotojas. Iš tikrųjų tai dviejų atskirų dalykų sandūra: kiek laiko saugomi vaizdo įrašai jums yra leidžiama pagal duomenų apsaugos taisykles ir kiek laiko įrašus fiziškai išlaiko jūsų įrašytuvo diskas. Šie du skaičiai retai sutampa, o klaidos kaina paaiškėja tik po įvykio.

Šiame straipsnyje surinkome abi puses. Pirmiausia žiūrime, ką dėl saugojimo termino nurodo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Tada parodome, kaip patiems per minutę apskaičiuoti reikiamą disko talpą. Galiausiai paaiškiname, kodėl būtent rudenį įrašai pradeda dingti anksčiau nei vasarą ir kokį diską verta rinktis įrašytuvui.

Rugpjūčio pabaiga tam yra praktiškas metas. Tamsusis paros metas ilgėja, kameros vis dažniau persijungia į naktinį režimą, o sistemos, kurios vasarą atrodė talpios, per kelias savaites pradeda perrašinėti seniausius įrašus.

Kiek laiko saugomi vaizdo įrašai pagal BDAR

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nenurodo konkretaus dienų skaičiaus. Jis nustato principą: asmens duomenys saugomi ne ilgiau, nei būtina tikslui pasiekti. Vaizdo įrašas, kuriame matomas žmogus, yra asmens duomenys, todėl saugojimo trukmę turite pagrįsti jūs patys.

Konkretesnę gaires pateikia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) 2019 metų Rekomendacijoje dėl vaizdo duomenų tvarkymo daugiabučiuose ir privačiuose gyvenamuosiuose namuose. Dokumente rašoma, kad kai duomenų valdytojas vaizdo stebėjimą vykdo turto saugos tikslais, duomenis pakanka saugoti nuo savaitės iki vieno mėnesio. Todėl toks terminas atitiktų BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punktą, tai yra saugojimo trukmės apribojimo principą.

Ta pati rekomendacija numato ir išimtį. Jei gaunamas pavojaus signalas arba pateikiamas prašymas iš teisėsaugos institucijų, konkretų vaizdo įrašą yra pagrindas saugoti ilgiau, kol bus išspręstas klausimas.

Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę. Nuolatinis įrašų ratas turi būti trumpas, o atskiri, su incidentu susiję fragmentai išsaugomi atskirai. Ne atvirkščiai.

Ko dažniausiai trūksta net teisingai sukonfigūruotoje sistemoje

VDAI rekomendacijoje taip pat nurodoma, ką privalo apimti vaizdo duomenų apsaugos politika arba vaizdo duomenų tvarkymo taisyklės. Jose nustatomi tvarkymo tikslai, teisėtumo sąlygos ir rinkimo būdai. Be to, nurodoma saugojimo vieta ir terminas bei duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarka.

Tipiškas atvejis versle atrodo taip. Kameros sumontuotos, įrašytuvas veikia, informacinė lentelė prie durų pakabinta, bet niekur nėra užrašyta, kiek laiko įrašai saugomi ir kas turi teisę juos peržiūrėti. Kai gaunamas žmogaus prašymas susipažinti su savo vaizdo duomenimis, atsakymo nėra iš ko parengti.

Dokumentas užima kelis puslapius, o jo nebuvimas yra dažniausia priežastis, dėl kurios techniškai tvarkinga sistema tampa problema. Apie tai, ką dar reikia suderinti daugiabutyje, rašėme straipsnyje apie vaizdo kameras daugiabutyje.

Kiek vietos iš tikrųjų suvalgo viena kamera

Antroji klausimo pusė yra grynai aritmetinė. Kamera nuolat gamina duomenų srautą, matuojamą megabitais per sekundę, o diskas turi talpą, matuojamą terabaitais.

Perskaičiavimas paprastas. Vienas megabitas per sekundę per parą sukuria apie 10,8 GB duomenų. Iš čia gaunama taisyklė, kurią galima suskaičiuoti mintinai:

Vienos kameros duomenų kiekis per parą (GB) = srautas (Mbit/s) × 10,8

Kad skaičius būtų realus, reikia žinoti tikrą kameros srautą. Pavyzdžiui, Dahua IPC-HFW2431S-S-S2 techniniame apraše nurodyta, kad 4 MP kameros vaizdo srautas H.265 režimu yra nuo 12 Kbps iki 6144 Kbps, o H.264 režimu nuo 32 Kbps iki 6144 Kbps. Viršutinė riba yra 6 Mbit/s.

Ką tai reiškia praktikoje:

Viena kamera, 2 Mbit/s. Apie 21,6 GB per parą, arba maždaug 0,65 TB per 30 parų.
Viena kamera, 4 Mbit/s. Apie 43,2 GB per parą, arba maždaug 1,3 TB per 30 parų.
Keturios kameros po 4 Mbit/s. Apie 173 GB per parą, arba maždaug 5,2 TB per 30 parų.

Štai kodėl 2 TB diskas, kuris pardavėjo lentelėje atrodo solidžiai, keturių kamerų sistemoje išlaiko maždaug 11 parų, o ne mėnesį.

Kodėl rudenį įrašai dingsta greičiau

Dauguma įrašytuvų dirba kintamo srauto (VBR) režimu. Tai reiškia, kad srautas nėra pastovus: kai kadre nieko nevyksta ir vaizdas švarus, srautas krenta, o kai kadre daug judesio arba triukšmo, srautas kyla.

Rudenį susideda trys dalykai vienu metu. Tamsiuoju paros metu kamera persijungia į naktinį režimą, kur vaizde atsiranda daugiau skaitmeninio triukšmo. Vėjas judina medžių šakas ir krentančius lapus, todėl kadre nuolat kažkas juda. Lietus ir rasos lašai ant korpuso prideda dar vieną smulkaus judesio sluoksnį.

Kiekvienas iš šių dalykų atskirai atrodo nereikšmingas. Kartu jie pakelia vidutinį srautą tiek, kad sistema, kuri liepą laikė 30 parų archyvą, spalį laiko 18 parų. Savininkas apie tai sužino tik tada, kai prireikia seno įrašo.

Dalį šio efekto suvaldo teisingas kameros parinkimas ir apšvietimas, apie kurį rašėme straipsnyje apie vaizdo kamerų naktinį matymą. Kitą dalį suvaldo judesio zonų ir jautrumo nustatymai, kad krūmas kadro kampe nebūtų traktuojamas kaip įvykis.

Verta pasitikrinti dabar: atsidarykite įrašytuvo archyvą ir pažiūrėkite seniausio įrašo datą. Jei ji arčiau nei tikėjotės, geriausias metas keisti diską yra prieš tamsųjį sezoną, o ne per jį. Norite, kad tai patikrintų specialistas? Gauti nemokamą konsultaciją galite ir dėl esamos sistemos.

Kaip parinkti diską NVR įrašytuvui

Kai talpos skaičius aiškus, lieka antras klausimas: koks diskas tinka. Čia klaida daroma dažniausiai, nes vaizdo stebėjimo įrašytuvas naudoja diską visiškai kitaip nei kompiuteris.

Kompiuterio diskas didžiąją laiko dalį ilsisi. Įrašytuvo diskas rašo be pertraukos, 24 valandas per parą, ištisus metus, ir vienu metu priima duomenis iš kelių kamerų.

Darbo krūvio riba, apie kurią retai kalbama

Stebėjimo sistemoms skirti diskai turi atskirą parametrą, tai yra metinį darbo krūvio limitą. Western Digital WD Purple aprašyme nurodyta, kad šie diskai palaiko iki 180 TB per metus darbo krūvį, jų MTBF siekia iki 1 mln. valandų, taikoma trejų metų ribota garantija, o vienas diskas palaiko iki 64 vieno srauto HD kamerų ir sistemas iki 16 disko lizdų.

Panašius parametrus deklaruoja ir Seagate SkyHawk techninis aprašas: 180 TB per metus darbo krūvio limitas, 8760 įjungimo valandų per metus, 1 mln. valandų MTBF, treji metai garantijos ir iki 64 HD kamerų.

Skaičius 180 TB per metus atrodo didelis, kol jo nepalyginate su savo sistema. Šešiolika kamerų po 4 Mbit/s sukuria apie 691 GB per parą, tai yra apie 252 TB per metus. Toks krūvis viršija paprasto stebėjimo disko ribą, todėl didesnėms sistemoms reikia arba stipresnės klasės diskų, arba krūvio paskirstymo tarp kelių diskų.

Trys taisyklės, kurios sutaupo pinigų

Diską rinkitės pagal sistemos dydį, ne pagal kainą. Stalinio kompiuterio diskas įrašytuve dažnai atrodo pigesnis sprendimas tol, kol nepradeda kristi kadrai.
Skaičiuokite talpą su atsarga. Jei norite 30 parų archyvo, projektuokite bent 40 parų, nes realus srautas rudenį ir žiemą būna didesnis už vidutinį.
Nepamirškite, kad diskas yra susidėvinti dalis. Jis dirba be pertraukos, todėl jo būklę verta tikrinti kartu su visos sistemos patikra.

Be to, verta iš anksto nuspręsti, kurios kameros yra svarbiausios. Jei biudžetas riboja talpą, geriau ilgesnį archyvą palikti įėjimams ir sandėliui, o mažiau kritinėse zonose sumažinti kadrų dažnį arba raišką.

Kai sistema projektuojama iš anksto, šie sprendimai priimami brėžinyje. Kai sistema plečiama chaotiškai, kiekviena nauja kamera nepastebimai trumpina viso archyvo gylį. Apie tai, kaip kamerų išdėstymas veikia ir vaizdo kokybę, ir duomenų kiekį, rašėme straipsnyje apie tai, kur montuoti vaizdo kameras.

Kiek laiko saugomi vaizdo įrašai skirtinguose objektuose

Nors principas visur tas pats, praktinis atsakymas priklauso nuo to, ką ir kodėl stebite. Skiriasi ir kamerų kiekis, ir judesio intensyvumas, ir tai, kiek pašalinių žmonių patenka į kadrą.

Privatus namas ir sodyba

Privačioje valdoje kamerų paprastai būna nuo dviejų iki šešių, o didžiąją paros dalį kadre nieko nevyksta. Todėl vidutinis srautas būna mažesnis, o tas pats diskas išlaiko ilgesnį archyvą.

Pagrindinis niuansas čia yra ne talpa, o kadro ribos. Kai kamera mato tik jūsų valdą, reikalavimai švelnesni. Kai kadras siekia gatvę, kaimyno sklypą ar bendrą kelią, atsiranda pareiga aiškiai apibrėžti tikslą ir saugojimo terminą. Sodyboms, kurios stovi tuščios, papildomas apribojimas yra ryšys, apie kurį rašėme straipsnyje apie vaizdo kameras sodybai be interneto.

Biuras ir gamybinės patalpos

Versle į kadrą nuolat patenka darbuotojai, todėl reikalavimai griežtesni. Čia beveik visada reikia parengto vaizdo duomenų tvarkymo dokumento, aiškių informacinių lentelių ir apibrėžtos prieigos prie archyvo tvarkos.

Talpos požiūriu biuras yra sudėtingesnis atvejis nei namas. Darbo valandomis judesys kadre beveik nesiliauja, todėl kintamo srauto režimu duomenų kiekis auga tolygiai visą darbo dieną, o ne šuoliais.

Daugiabučio bendros patalpos

Laiptinėse ir kiemuose kamera fiksuoja daug žmonių, kurie neturi jokio ryšio su sprendimu ją įrengti. Būtent šiam atvejui skirta VDAI rekomendacija, todėl saugojimo terminas čia turi būti trumpiausias iš visų, koks tik leidžia pasiekti tikslą.

Praktikoje bendrijos dažnai renkasi arčiau savaitės nei mėnesio, o ilgesnį saugojimą taiko tik konkretiems, su incidentu susijusiems fragmentams.

Kiek laiko saugomi vaizdo įrašai jūsų objekte: kaip suderinti abu skaičius

Galutinis sprendimas gimsta ten, kur susitinka teisinis terminas ir techninė talpa.

Pradėkite nuo termino. Jei stebite turtą, VDAI rekomendacijos logika veda link intervalo nuo savaitės iki mėnesio. Pasirinkite konkretų skaičių ir užrašykite jį vaizdo duomenų tvarkymo taisyklėse kartu su tikslu ir saugojimo vieta.

Tada pereikite prie technikos. Suskaičiuokite kamerų kiekį, kiekvienos srautą ir padauginkite iš 10,8, kad gautumėte paros duomenų kiekį. Padauginkite iš pasirinktų parų skaičiaus ir pridėkite atsargą. Gautas skaičius yra jūsų minimali disko talpa.

Galiausiai patikrinkite, ar sistema iš tikrųjų daro tai, ką parašėte. Įrašytuve nustatytas archyvo gylis turi atitikti dokumente nurodytą terminą. Jei dokumente parašyta 30 parų, o diskas fiziškai laiko 12 parų, neatitikimas yra realus, o ne popierinis.

Prieigą prie archyvo taip pat verta apriboti. Kas gali peržiūrėti įrašus nuotoliniu būdu, geriausia nuspręsti kartu su sistemos nustatymais, o ne po incidento. Praktinius nuotolinės peržiūros niuansus aprašėme straipsnyje apie tai, kaip stebėti vaizdo kameras per telefoną.

Prekybos objektuose šis derinys būna griežčiausias, nes kameros mato ir darbuotojus, ir klientus. Kaip sudėlioti visą rinkinį, aprašėme straipsnyje apie apsaugos sistemą parduotuvei.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kiek laiko saugomi vaizdo įrašai pagal įstatymus?

Konkretaus dienų skaičiaus BDAR nenustato. VDAI rekomendacijoje nurodyta, kad vykdant vaizdo stebėjimą turto saugos tikslais duomenis pakanka saugoti nuo savaitės iki vieno mėnesio ir tai atitiktų saugojimo trukmės apribojimo principą.

Ar galima saugoti įrašus ilgiau nei mėnesį?

Pagal VDAI rekomendaciją ilgesnis konkretaus įrašo saugojimas pagrįstas tada, kai gaunamas pavojaus signalas arba prašymas iš teisėsaugos institucijų. Tokiu atveju saugomas atskiras įrašas, o ne visas archyvas.

Kiek terabaitų reikia keturioms kameroms mėnesiui?

Keturios 4 Mbit/s kameros sukuria apie 173 GB per parą, taigi per 30 parų susikaupia apie 5,2 TB. Jei srautas mažesnis, pavyzdžiui, 2 Mbit/s, tam pačiam laikotarpiui pakanka apie 2,6 TB.

Ar galima į įrašytuvą dėti paprastą kompiuterio diską?

Techniškai jis dažnai užsiveda, tačiau nėra skirtas nuolatiniam rašymui. Stebėjimo diskų aprašuose deklaruojamas 8760 valandų per metus darbas ir iki 180 TB metinis krūvis, o įprastiems diskams tokie parametrai nenurodomi.

Kodėl archyvas trumpėja, nors nieko nekeičiau?

Dažniausia priežastis yra kintamo srauto režimas. Kai kadre daugiau judesio ir triukšmo, srautas kyla, o disko talpa lieka ta pati, todėl seniausi įrašai perrašomi anksčiau.

Ar debesijos saugykla išsprendžia talpos problemą?

Iš dalies. Debesijoje talpa nebėra ribojama disko dydžio, tačiau atsiranda du nauji apribojimai: interneto ryšio sparta įkėlimui ir mokestis už saugojimo laikotarpį. Be to, saugojimo terminas ir prieigos tvarka turi būti apibrėžti lygiai taip pat, kaip ir vietiniame įrašytuve.

Kaip išsaugoti konkretų įrašą prieš jam dingstant?

Reikiamą fragmentą eksportuokite iš įrašytuvo į atskirą laikmeną ir užfiksuokite, kada ir kokiu pagrindu jis išsaugotas. Taip archyvo ratas lieka trumpas, o svarbus įrodymas nedingsta.

Ar reikia dokumento, jei kameros stebi tik mano kiemą?

VDAI rekomendacijoje nurodoma, kad vaizdo duomenų tvarkymo taisyklėse nustatomi tikslai, teisėtumo sąlygos, saugojimo vieta ir terminas bei duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarka. Kai į kadrą patenka tik jūsų valda, reikalavimai švelnesni, tačiau kai kadras siekia bendrą teritoriją, tvarka tampa būtina.

Ką daryti toliau

Trys dalykai, kuriuos galite padaryti dar šią savaitę.

Pirma, atsidarykite įrašytuvo archyvą ir pasižiūrėkite seniausio įrašo datą. Tai vienintelis skaičius, kuris parodo tikrąjį jūsų sistemos gylį.

Antra, palyginkite šią datą su tuo, kas parašyta jūsų vaizdo duomenų tvarkymo taisyklėse. Jei dokumento nėra, jį parengti yra pigiau nei aiškintis po incidento.

Trečia, suskaičiuokite reikiamą talpą pagal taisyklę „srautas kartus 10,8" ir įvertinkite, ar esamas diskas ją padengia prieš tamsųjį sezoną.

Jei norite, kad talpą, archyvo gylį ir kamerų nustatymus peržiūrėtų specialistas, Gauti nemokamą konsultaciją galite dėl bet kurios jau veikiančios sistemos. Įvertinsime esamą įrangą, apskaičiuosime realų duomenų kiekį ir pasiūlysime sprendimą, kuris atitiks ir jūsų poreikį, ir duomenų apsaugos reikalavimus.

Kiek laiko saugomi vaizdo įrašai: BDAR ribos ir NVR talpa