Kameros laiptinėje klausimas retai užstringa dėl pinigų. Jis užstringa dėl vieno sakinio, kurio niekas nemoka pasakyti tiksliai: kas turi teisę nuspręsti, kad kameros čia bus.

Jei jūsų name kalbama apie vaizdo stebėjimą, o gyventojai dalijasi į dvi stovyklas, straipsnis skirtas jums. Vaizdo kameros daugiabutyje yra visiškai teisėtas dalykas, bet tik tada, kai sprendimas priimtas tinkama tvarka ir sistema sutvarkyta pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus. Priešingu atveju vienas nepatenkintas kaimynas gali sustabdyti visą sistemą jau po įrengimo.

Toliau surašėme, ką konkrečiai nurodo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Kas balsuoja, kur kamerą kabinti galima, o kur ne. Kiek laiko saugomi įrašai ir ką privalo rodyti informacinė lentelė. Kada reikia poveikio duomenų apsaugai vertinimo. Klausimas paprastai iškyla grįžus iš atostogų, tad iki artimiausio gyventojų susirinkimo laiko pasiruošti dar yra.

Kodėl vaizdo kameros daugiabutyje tampa ginčo objektu

Bendro naudojimo patalpos yra bendra nuosavybė. Vadinasi, kameros laiptinėje nėra vieno gyventojo ar net pirmininko asmeninis reikalas. Jos liečia visus, kurie tomis patalpomis naudojasi.

Prie to prisideda antras sluoksnis. Vaizdo įrašas, kuriame matomas žmogus, yra jo asmens duomenys. Todėl kameroms taikomas BDAR.

Susikerta du dalykai vienu metu: bendrosios nuosavybės valdymo taisyklės ir duomenų apsaugos taisyklės. Namuose, kur sprendžiama tik viena iš jų, sistema anksčiau ar vėliau tampa ginčo objektu.

Dažniausias scenarijus, kurį matome atvykę į objektą, yra toks. Kameros nupirktos ir pakabintos, įrašai rašomi, informacinės lentelės nėra. Įrašus žiūri bet kuris pirmininko pažįstamas. Techniškai sistema veikia. Teisiškai ji neapginama, ir pirmasis rimtesnis skundas ją išjungia.

Kas sprendžia, ar bus vaizdo kameros daugiabutyje

Bendrojo naudojimo objektų nuosavybę ir valdymą reglamentuoja Civilinio kodekso 4.82 iki 4.85 straipsniai. Kuo konkrečiai remtis, nurodo VDAI parengta rekomendacija dėl vaizdo duomenų tvarkymo daugiabučiuose ir privačiuose gyvenamuosiuose namuose.

Pagal CK 4.85 straipsnio 1 iki 3, 6 ir 8 dalis sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kameros bendrojo naudojimo patalpose ar namo teritorijoje patenka būtent į šią kategoriją.

VDAI formuluoja tai be išlygų: jei tokio sprendimo nėra, vaizdo stebėjimas bendrojo naudojimo patalpose ar daugiabučio gyvenamojo namo teritorijoje negalėtų būti vykdomas.

Kai namą valdo bendrija

Bendrijos atveju sprendimai priimami pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 ir 12 straipsnius. Bendrija, norinti teisėtai įsirengti kameras, turi turėti patalpų savininkų daugumos sprendimą. VDAI nurodo konkrečias normas: Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį arba to paties straipsnio 2 dalį.

Ta pati taisyklė galioja ir tada, kai stebėjimo nori ne visas namas, o tik dalis gyventojų. Sprendimas vis tiek reikalingas.

Kai namą administruoja administratorius

Administratorius nėra tas, kuris nusprendžia. Jo funkcijas nustato Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Šių nuostatų 4.6.1 papunktyje nurodyta, kad administratorius su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą. Tai reiškia, kad jis įgyvendina savininkų priimtą sprendimą, o ne pakeičia jį savo valia.

Kai teritorija priklauso keliems namams

Kiemas ar stovėjimo aikštelė dažnai bendra kelioms laiptinėms ar keliems namams. Tokią teritoriją stebėti nusprendžia ne vienas namas. VDAI nurodo, kad sprendimą turėtų priimti tų kelių daugiabučių savininkai kartu, remiantis Bendrijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jei kartu sprendžiamas ir įvažiavimo klausimas, verta abu darbus sudėti į vieną projektą. Kaip tai atrodo praktiškai, aprašėme straipsnyje apie šlagbaumą daugiabučio kiemui.

Ruošiatės kelti kamerų klausimą susirinkime? Prieš tai naudinga turėti konkretų sprendimo variantą su kamerų vietomis ir kaina. Gauti nemokamą konsultaciją.

Kokiu teisiniu pagrindu veikia kameros laiptinėje

Turint savininkų sprendimą, reikia dar vieno dalyko: teisėto duomenų tvarkymo pagrindo pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį.

Praktikoje remiamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu, tai yra teisėtu interesu. VDAI kaip pavyzdį nurodo daugiabučio namo savininkų ir jų turto saugumo užtikrinimą. Toks pagrindas reikalauja pusiausvyros vertinimo: reikia įsitikinti, kad valdytojo interesas yra viršesnis už stebimų žmonių privatumo interesus.

Sutikimas šiuo atveju netinka. VDAI paaiškina kodėl. Net gavus visų laiptinės ar požeminės aikštelės savininkų sutikimus, gauti visų duomenų subjektų sutikimą iš esmės neįmanoma. Bendro naudojimo patalpose lankosi ir kiti asmenys: svečiai, pašto darbuotojai ir panašiai.

Svarbu žinoti ir kitą pusę. Kai stebėjimas grindžiamas teisėtu interesu, žmogus gali bet kuriuo metu nesutikti su savo vaizdo duomenų tvarkymu. Jis turi pateikti su savo konkrečia situacija susijusius argumentus. Tada valdytojas privalo įrodyti įtikinamas teisėtas priežastis, kurios viršesnės už to žmogaus interesus.

Kur vaizdo kameros daugiabutyje galimos, o kur ne

VDAI rekomenduoja kameras montuoti prie įėjimų, avarinių išėjimų ir bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui, koridoriuose. Daugiabutyje tai reiškia įėjimą į laiptinę, rūsio ir dviračių saugyklos duris, liftą, įvažiavimą į kiemą ir stovėjimo aikštelę.

Griežta riba viena: negalima filmuoti zonų, kuriose žmogus tikisi absoliutaus privatumo. VDAI lankstinuke tarp tokių zonų nurodyti tualetai ir persirengimo kambariai. Daugiabutyje tai reiškia, kad kameros objektyvas negali stebėti buto vidaus pro langą ar duris.

Antra riba yra kadro plotis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-916/2017 vertino ginčą dėl bendraturčių įsirengtų kamerų. Teismas konstatavo, kad nesant tokią galimybę paneigiančių įrodymų, bendraturčiai turi galimybę maksimaliai susiaurinti kameromis stebimos teritorijos lauką. Tikslas pasiekiamas, o kaimyno privatumas ribojamas kuo mažiau.

Praktinis atsakymas į šią teismo poziciją yra techninis. Šiuolaikiniai įrašymo įrenginiai leidžia uždengti dalį kadro, tai yra uždėti privatumo kaukę. Jei kamera prie laiptinės durų neišvengiamai apima gretimo namo langus, ta kadro dalis uždengiama. Vaizdo duomenys iš jos apskritai nerenkami.

Bendresnius kamerų išdėstymo principus surašėme straipsnyje kur montuoti vaizdo kameras.

Ką privaloma sutvarkyti prieš įjungiant sistemą

Sprendimas priimtas, kameros parinktos. Prieš paleidžiant įrašymą reikia uždaryti dar kelis punktus, kurių tikrina VDAI.

Informacinė lentelė. Žmonės apie stebėjimą informuojami informacine lentele. Tinkamos lentelės pavyzdys pateiktas VDAI lankstinuke apie vaizdo stebėjimą. Jame nurodomi keturi dalykai: kokiu tikslu vykdomas stebėjimas, kas yra duomenų valdytojas, kiek kalendorinių dienų saugomi įrašai ir kur kreiptis dėl išsamesnės informacijos.

Saugojimo trukmė dienomis. Trukmę privaloma nustatyti atsižvelgiant į stebėjimo tikslą ir apibrėžti konkrečiu dienų skaičiumi. VDAI atskirai pabrėžia, kad saugojimo trukmės neturi lemti įrašymo įrenginio talpos techninės galimybės.

Prieigos ribojimas. Prieiga prie įrašų suteikiama ribotam asmenų skaičiui. VDAI kaip tinkamą pavyzdį nurodo administratoriaus įgaliotą asmenį, pagal paslaugų sutartį dirbantį apsaugos bendrovės darbuotoją ar bendrijos pirmininką, bet ne visus namo gyventojus.

Slaptažodžiai. Prieigą prie kamerų privalu apsaugoti unikaliais vartotojų vardais ir slaptažodžiais. VDAI atskirai įvardija problemą, kai diegimo metu paliekami gamykliniai prisijungimo duomenys.

Vidaus dokumentas. Tikslai, teisėtumo sąlygos, saugojimo vieta ir terminas bei duomenų subjektų teisių įgyvendinimo tvarka surašomi vaizdo duomenų tvarkymo taisyklėse arba vaizdo duomenų apsaugos politikoje.

Poveikio duomenų apsaugai vertinimas. Jis privalomas trimis atvejais. Pirma, kai stebimos patalpos ar teritorijos, kurios nėra valdytojo valdomos nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais. Antra, kai kartu įrašomas garsas. Trečia, kai naudojamos naujos technologijos, pavyzdžiui, veido atpažinimas.

Vieno dalyko daryti nereikia. Nuo 2018 m. gegužės 25 d., kai pradėtas taikyti BDAR, registruotis Asmens duomenų valdytojų valstybės registre ar gauti leidimą vaizdo įrenginių diegimui nebereikia. Kilus abejonių dėl konkretaus atvejo, konsultuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Kiek saugoti įrašus ir kas gali juos gauti

Turto apsaugos tikslu VDAI nurodo aiškų orientyrą. Duomenis pakanka saugoti nuo savaitės iki vieno mėnesio, ir tai atitiktų BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punktą. Trumpesnis laikotarpis taip pat galimas.

Yra viena išimtis. Kai gaunamas pavojaus signalas arba prašymas iš teisėsaugos institucijų, įrašą yra pagrindas saugoti ilgiau ir laukti policijos ar teismo sprendimo.

Praktikoje daugiabučiams dažniausiai užtenka dviejų savaičių. Tiek laiko pakanka, kad gyventojas grįžęs pastebėtų dingusį dviratį ar apgadintą automobilį ir spėtų kreiptis.

Kai kreipiasi policija, pagrindas aiškus. Policijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato pareigūnų teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti policijos uždaviniams įgyvendinti būtiną informaciją.

Kai kreipiasi gyventojas, situacija kita. Pagal BDAR 15 straipsnio 3 dalį žmogus turi teisę gauti savo vaizdo duomenų kopiją, tačiau prašymas turi būti įvykdytas nedarant neigiamo poveikio kitų asmenų teisėms. Praktiškai tai reiškia, kad kitų įraše matomų žmonių veidai užtušuojami. Tai, kad žmogus įraše ne vienas, nėra pagrindas atsisakyti įgyvendinti jo teisę.

Būtent todėl nuotolinės peržiūros teisė name turi būti sutvarkyta iš anksto. Kaip veikia peržiūra telefonu ir ką ji leidžia, aprašėme straipsnyje apie tai, kaip stebėti vaizdo kameras per telefoną.

Ką daryti su asmenine kamera prie savo durų

Dažnas gyventojas kamerą pasikabina pats, virš savo buto durų. Čia veikia atskira taisyklė.

BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta išimtis, kai fizinis asmuo tvarko duomenis užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. VDAI paaiškina, kada ji taikoma. Pirma, kai į stebėjimo lauką patenka tik pačiam asmeniui priklausanti teritorija. Antra, kai jis techninėmis priemonėmis nuasmenina jam nepriklausančias erdves, pavyzdžiui, vaizdo išliejimu ar užtušavimu.

Laiptinė tokia teritorija nėra. Ji yra bendro naudojimo patalpa, todėl kamerai, kuri filmuoja laiptinę, BDAR taikomas ir reikia teisėto pagrindo pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį.

Yra ir tarpinis kelias. VDAI nurodo, kad stebėjimas bendro naudojimo patalpose gali būti vykdomas kelių asmenų susitarimu arba pagal jungtinės veiklos sutartį pagal CK 6.969 straipsnį. Pavyzdys paprastas: keli kaimynai susitaria stebėti laiptinę ar stovėjimo aikštelę.

Tokiu atveju visi jie laikomi bendrais duomenų valdytojais pagal BDAR 26 straipsnį. Jie privalo sudaryti rašytinį susitarimą. Su esminėmis jo nuostatomis turi būti galima susipažinti, pavyzdžiui, namo skelbimų lentoje ar gyventojų grupėje socialiniame tinkle. Reikalavimai tokiai sistemai yra tie patys kaip ir bendrijai.

Kaip atrodo tvarkinga vaizdo kamerų sistema daugiabutyje

Teisinė dalis nulemia, kur kamera žiūri. Techninė dalis nulemia, ar iš įrašo bus kokia nors nauda.

Daugiabučiui paprastai užtenka kuklios sistemos:

Kamera prie įėjimo į laiptinę. Identifikuojantis kadras į veidą, o ne į viršugalvį.
Kamera rūsio ir dviračių saugyklos duryse. Ten laikomi daiktai, kurių dingimas pastebimas ne iš karto.
Kamera į kiemą arba aikštelę. Kadras, kuriame telpa automobilio valstybinis numeris.
Antivandalinis korpusas viešose zonose. Laiptinėje kamera pasiekiama ranka, todėl korpusas svarbus.
Įrašymo įrenginys rakinamoje patalpoje. Jei registratorių galima išnešti, sistema apsaugo tik iki pirmo įsilaužimo.

Prie to prisideda trys nustatymai, kuriuos padarome diegimo metu. Saugojimo terminas nustatomas pagal namo sprendimą, o ne pagal disko dydį. Privatumo kaukės uždedamos ten, kur į kadrą patenka svetima teritorija. Kiekvienam, kas turi teisę žiūrėti įrašus, sukuriama atskira paskyra su unikaliu slaptažodžiu.

Kokius kamerų parametrus rinktis pagal apšvietimą ir atstumą, detaliai aprašėme straipsnyje kaip išsirinkti vaizdo stebėjimo kamerą. Kainų klausimą, kuris susirinkime iškyla iš karto po teisinio, aptarėme straipsnyje kiek kainuoja kamerų montavimas.

DUK

Ar reikia visų gyventojų sutikimo kameroms daugiabutyje?

Ne, reikia savininkų daugumos sprendimo. Pagal CK 4.85 straipsnį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Bendrijos atveju sprendimas priimamas pagal Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 arba 2 dalį.

Ar administratorius gali įrengti kameras savo sprendimu?

Ne. Administratorius sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą, bet sprendimą dėl stebėjimo bendrojo naudojimo patalpose priima patalpų savininkai. Jei tokio sprendimo nėra, VDAI vertinimu, vaizdo stebėjimas negalėtų būti vykdomas.

Kiek laiko galima saugoti laiptinės įrašus?

Turto apsaugos tikslu VDAI nurodo laikotarpį nuo savaitės iki vieno mėnesio. Trukmė turi būti apibrėžta konkrečiu dienų skaičiumi ir jos negali lemti įrašymo įrenginio talpa. Gavus pavojaus signalą arba teisėsaugos prašymą, įrašą galima saugoti ilgiau.

Ar galiu pasikabinti kamerą virš savo buto durų?

Jei kamera filmuoja laiptinę, tai jau nėra išimtinai asmeninė ar namų ūkio veikla, todėl taikomas BDAR ir reikia teisėto pagrindo. Kelių kaimynų susitarimas gali būti įformintas jungtinės veiklos sutartimi pagal CK 6.969 straipsnį, o tokiai sistemai galioja tie patys reikalavimai kaip ir bendrijos sistemai.

Ar reikia leidimo ar registracijos kameroms?

Ne. Nuo 2018 m. gegužės 25 d., pradėjus taikyti BDAR, registruotis Asmens duomenų valdytojų valstybės registre ar gauti leidimą vaizdo įrenginių diegimui nereikia.

Ką daryti, jei kaimynas nesutinka su kameromis?

Kai stebėjimas grindžiamas teisėtu interesu, žmogus turi teisę nesutikti, pateikdamas su savo konkrečia situacija susijusius argumentus. Tada duomenų valdytojas privalo įvertinti, ar turi įtikinamų teisėtų priežasčių, viršesnių už to žmogaus interesus. Dažnai ginčas išsprendžiamas techniškai: pakeičiamas kameros kampas arba uždedama privatumo kaukė. Į tokią galimybę maksimaliai susiaurinti stebimą lauką atkreipė dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2017 m. nutartyje.

Ką daryti toliau

Vaizdo kameros daugiabutyje veikia tada, kai sutvarkytos abi pusės. Teisinė pusė yra savininkų daugumos sprendimas, teisėtas pagrindas pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį, informacinė lentelė ir apibrėžtas saugojimo terminas. Techninė pusė yra teisingai parinktos kamerų vietos, siauras kadras ten, kur šalia yra svetima teritorija, ir prieiga tik tiems, kam ji reikalinga.

Praktinė eiga paprasta. Pirmiausia pasidarykite sistemos projektą su konkrečiomis kamerų vietomis ir kaina, tada su tuo dokumentu eikite į gyventojų susirinkimą, o po sprendimo sutvarkykite lentelę, taisykles ir prieigas. Atvirkštinė tvarka, kai pirmiausia perkama įranga, brangiausia.

Mano Apsauga daugiabučių sistemas projektuoja ir montuoja visoje Lietuvoje: Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Jonavoje, Kėdainiuose ir kitur. Atvažiuojame, apžiūrime laiptines ir kiemą, pasiūlome kamerų vietas ir paruošiame skaičius, kuriuos galima parodyti susirinkime.

Gauti nemokamą konsultaciją. Apžiūra ir pasiūlymas nemokami, be įsipareigojimų.

Vaizdo kameros daugiabutyje: kas sprendžia ir ką leidžia BDAR