Signalizacija, kuri tik kaukia, yra garso efektas. Signalizacija, kurios signalą kažkas priima ir į jį reaguoja, yra apsauga.

Skirtumą tarp šių dviejų dalykų sukuria signalizacijos prijungimas prie apsaugos pulto. Rugsėjį vakarai trumpėja. Objektai vis dažniau lieka tušti. Todėl klausimas tampa aktualus ir namų savininkams, ir įmonėms.

Šiame straipsnyje paaiškiname keturis dalykus. Ką prijungimas prie pulto reiškia pagal Lietuvos teisės aktus. Kuo pultas skiriasi nuo pranešimo į telefoną. Kokių ryšio kanalų ir standartų reikia, kad signalas tikrai nueitų. Ir kada toks sprendimas pasiteisina, o kada yra perteklinis.

Ką reiškia signalizacijos prijungimas prie apsaugos pulto

Sąvoka apibrėžta įstatyme, todėl nuo jos ir pradėkime.

Asmens ir turto saugos įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad elektroninė apsauga yra saugomo objekto apsauga naudojant signalizacijos priemones. Svarbiausia sąlyga: elektroninėmis priemonėmis gauti pranešimai apie signalizacijos suveikimą perduodami greitojo reagavimo ekipažui.

Trys žodžiai čia lemia viską. Pranešimai perduodami ekipažui. Jeigu pranešimą gauna tik objekto savininkas, tai teisiškai nėra elektroninė apsauga.

Kas yra tas ekipažas? To paties straipsnio 11 punkte jis apibrėžtas kaip apsaugininkas ir apsaugos darbuotojas arba darbuotojai. Jie reaguoja į signalizacijos suveikimą objektuose, kuriuose vykdoma elektroninė apsauga. Savo funkcijoms atlikti jie privalomai naudoja transporto priemonę, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus.

Tarp signalizacijos centralės ir ekipažo stovi centralizuoto stebėjimo pultas. Jis dažnai trumpinamas CSP. Valstybės įmonės Turto banko techniniame standarte CSP apibrėžiamas kaip sistema arba įrenginys nuotoliniam saugumo ir inžinerinių sistemų stebėjimui, valdymui ir analizei iš vienos centrinės vietos.

Jeigu tik planuojate sistemą, pravers ir kontekstas apie tai, kaip parenkami signalizacijos davikliai. Nuo jų kokybės priklauso, kokius pranešimus pultas apskritai gaus.

Kaip vyksta reagavimas nuo suveikimo iki atvykimo

Grandinė paprasta, bet kiekviena grandis turi veikti.

Daviklis užfiksuoja įvykį. Judesį patalpoje, atidarytas duris, dūžtantį stiklą.
Centralė suformuoja pranešimą. Ji nurodo objektą, zoną ir įvykio tipą.
Komunikatorius išsiunčia signalą. Pranešimas keliauja ryšio kanalu į pultą.
CSP operatorius pranešimą įvertina. Jis mato, kuri zona suveikė ir kokia tvarka numatyta sutartyje.
Ekipažas išvyksta į objektą. Apžiūrimas perimetras, patikrinami patekimo taškai.
Klientas informuojamas. Toliau veikiama pagal sutartyje sutartą tvarką.

Silpniausia vieta paprastai yra trečias žingsnis. Apie jį ir kalbame toliau.

Pultas ar programėlė: kuo šie sprendimai skiriasi

Šiuolaikinė sistema pranešimą į telefoną atsiunčia per kelias sekundes. Kyla logiškas klausimas. Kam tada reikalingas pultas?

Skirtumas slypi ne technologijoje. Jis slypi tame, kas atsakingas už veiksmą.

Kai sistema praneša tik jums, jūs esate ir operatorius, ir sprendimų priėmėjas. Naktį grandinė nutrūksta. Susirinkime taip pat. Lėktuve arba išsikrovus telefonui irgi.

Kai signalas eina į pultą, pranešimą priima budintis operatorius. Jis dirba visą parą ir veikia pagal iš anksto sutartą tvarką.

Svarbu tai, kad šie du variantai vienas kito nepaneigia. Gamintojų sprendimai leidžia siųsti pranešimus lygiagrečiai. Trikdis komunikatoriaus G16 specifikacijoje nurodyta, kad įrenginys perduoda pranešimus į stebėjimo pultą ir tuo pačiu metu informuoja naudotoją per Protegus 2 programėlę.

Praktinė rekomendacija paprasta. Butui su gerais kaimynais ir visada po ranka esančiu telefonu programėlės dažnai pakanka. Atskirai stovinčiam namui, sodybai, sandėliui, dirbtuvei ar biurui pultas duoda tai, ko programėlė duoti negali. Fizinį atvykimą į objektą.

Jeigu dar renkatės tarp sistemų tipų, verta pasiskaityti ir apie tai, kaip tinkamai apsaugoti namus.

Ko techniškai reikia, kad signalas pasiektų pultą

Čia ir slypi skirtumas tarp sistemos, kuri veikia, ir sistemos, kuri veikia tik iki pirmo rimto įvykio.

Komunikatorius ir du ryšio kanalai

Vienas ryšio kanalas yra vienas gedimo taškas. Nutrūkus internetui pranešimas pulto nepasiekia. Dingus mobiliojo operatoriaus ryšiui, rezultatas toks pat.

Turto banko techninis standartas šį klausimą sprendžia vienareikšmiškai. Pranešimai iš objekte įrengtų elektroninių saugos sistemų turi būti perduodami į apsaugos tarnybos CSP dviem ryšio kanalais. Vienas iš jų privalomai per GSM modulį.

Tas pats standartas nurodo dar vieną praktišką reikalavimą. Signalizacijos centralė privalo turėti galimybę sąveikauti su trečiųjų gamintojų GSM moduliais. Tai apsaugo nuo priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

Formaliai šie reikalavimai taikomi valstybės valdomiems objektams. Bet logika tinka bet kuriam objektui. Antras kanalas yra ne prabanga, o pati prijungimo prie pulto esmė.

Atsargumas galioja ir mobiliajam ryšiui. Trikdis G16 specifikacijoje nurodoma, kad įrenginys dirba 4G LTE Cat-1 tinkle. Jeigu 4G nepasiekiamas, jis automatiškai persijungia į 2G.

Perdavimo protokolai ir duomenų šifravimas

Pultas ir objektas turi kalbėti ta pačia kalba. Tam naudojami standartizuoti pranešimų protokolai.

Trikdis G16 specifikacijoje nurodyti palaikomi protokolai TRK, SIA DC-09 (2007 ir 2012 metų redakcijos) bei SUR-GARD (TL150). Taip pat nurodytas AES-128 pranešimų šifravimas.

Protokolo palaikymas yra grynai praktinis dalykas. Nuo jo priklauso, ar konkreti saugos tarnyba iš viso galės priimti jūsų sistemos pranešimus. Būtent todėl saugos tarnyba pasirenkama ne po montažo, o prieš jį.

Standartai, kurie apibrėžia sistemos lygį

Įsibrovimo signalizacijos sistemoms taikomi LST EN 50131 grupės standartai. Pavojaus signalų perdavimo sistemoms ir įrangai, tai yra pačiam keliui iki pulto, taikomi LST EN 50136 grupės standartai.

LST EN 50131-1 apibrėžia saugumo lygmenis. Turto banko techniniame standarte nurodyta, kad apsauginės signalizacijos sprendiniai turi atitikti ne žemesnį negu trečią saugumo lygmenį pagal šį standartą. Sistemos komponentai turi atitikti EN 50131-1 GR3 klasės reikalavimus arba lygiaverčius reikalavimus, užtikrinančius padidintą apsaugą nuo įsilaužimo.

Tame pačiame dokumente yra ir konkreti techninė sąlyga. Centralių, išplėtimo modulių ir maitinimo šaltinių komutacinės dėžutės turi būti papildomai apsaugotos antisabotažiniais davikliais.

Namų sistemoms trečias lygmuo dažnai yra perteklinis. Tačiau pati logika naudinga. Paklauskite tiekėjo, kokį saugumo lygmenį atitinka siūloma įranga. Gausite konkretų atsakymą vietoj bendrų frazių apie patikimumą.

Kas gali teikti pulto apsaugos paslaugą

Šio klausimo dažnai neužduoda net įmonių vadovai.

Asmens ir turto saugos įstatymo 7 straipsnyje elektroninė apsauga įvardyta kaip licencijuojama veikla. To paties straipsnio antroji dalis nustato, kad be licencijos šia veikla užsiimti draudžiama. Išimtys siauros ir susijusios su neginkluota apsauga uždaruose saugomuose objektuose.

Praktiškai tai reiškia aiškų vaidmenų pasidalijimą. Objekto stebėjimą pulte ir reagavimą vykdo licencijuota saugos tarnyba. Sistemos projektavimas, montavimas ir konfigūravimas yra atskiras darbas, kurį atlieka montuotojas.

Šie du vaidmenys dažnai painiojami. Klientui svarbu žinoti, kas už ką atsako pagal sutartį.

Prieš pasirašydami, patikrinkite tris dalykus:

ar tarnyba turi licenciją elektroninei apsaugai;
kokioje teritorijoje veikia jos ekipažai;
kokia tvarka vykdomas reagavimas į konkretų signalo tipą.

Klaidingi suveikimai: didžiausia pulto apsaugos problema

Prijungus sistemą prie pulto, kiekvienas suveikimas turi kainą. Kartais tai išvykstančio ekipažo laikas. Kartais sutartyje numatytas mokestis. Beveik visada tai prarastas pasitikėjimas sistema.

Priežastys paprastai techninės. Netinkamai parinktas arba per žemai sumontuotas judesio daviklis. Į stebimą zoną patenkantys augintiniai. Skersvėjis. Nešvarūs davikliai. Senstantys elementai.

Apie tipines priežastis ir jų sprendimus rašėme atskirai straipsnyje apie klaidingus signalizacijos suveikimus.

Antras dalykas yra reguliari patikra. Sistema, kuri siunčia signalą į pultą, turi būti tikrinama planingai. Ne tada, kai kažkas nustoja veikti. Ką apima signalizacijos priežiūra ir kaip dažnai ją atlikti, aprašėme išsamiai.

Turto banko standarte pateiktas ir naudingas orientyras, kaip atrodo tanki apsaugos schema. Pirmame pastato aukšte numatomi infraraudonųjų spindulių judesio davikliai su antimaskingo funkcija. Ant visų pirmo aukšto langų ir durų montuojami magnetiniai kontaktai. Patalpoje su langu įrengiamas stiklo dūžio detektorius. Kituose aukštuose saugomi visi patekimai: durys ir varstomi langai.

Kada prijungimas prie pulto nepasiteisina

Sąžininga pasakyti ir kitą pusę. Ne kiekvienam objektui pultas yra teisingas sprendimas.

Pirmas atvejis: objektas be realaus turto. Tuščias garažas ar sandėliukas su sodo įrankiais retai pateisina mėnesinį mokestį.

Antras atvejis: objektas, kuriame nuolat kas nors yra. Jeigu patalpose visą parą dirba žmonės, prasmingesnė investicija dažnai yra praėjimo kontrolė ir vaizdo stebėjimas, o ne reagavimo paslauga.

Trečias atvejis: prastai suprojektuota sistema. Prijungus prie pulto sistemą, kuri klaidingai suveikia kelis kartus per savaitę, gaunamas tik naujas išlaidų šaltinis. Pirmiausia tvarkoma sistema, tik paskui jungiamas pultas.

Ketvirtas atvejis: labai atokus objektas. Prieš pasirašant sutartį verta paklausti, kiek laiko realiai užtrunka ekipažo atvykimas į jūsų vietovę. Įstatymas ekipažui numato pareigą reaguoti, bet atstumo jis nepanaikina.

Ką pasiruošti prieš montažą

Pasiruošimas sutrumpina darbus ir sumažina klaidų.

Objekto planas. Net paprastas brėžinys padeda suplanuoti zonas ir daviklių vietas.
Saugomų zonų sąrašas. Nuspręskite, kurios patalpos saugomos visą parą, o kurios tik išvykus.
Naudotojų sąrašas. Kas turės teisę įjungti ir išjungti sistemą. Kiekvienam reikia atskiro kodo.
Mobiliojo ryšio patikra. Verta išmatuoti signalo stiprumą ten, kur bus centralė. Rūsyje ar metalinėje patalpoje jis dažnai silpnas.
Sprendimas dėl saugos tarnybos. Ją reikia pasirinkti prieš montažą, nes nuo to priklauso protokolų konfigūracija.
Elektros ir interneto taškai. Centralei reikia maitinimo, o antram ryšio kanalui, jeigu jis laidinis, tinklo lizdo.

Šis sąrašas tinka ir tada, kai sistemą tik atnaujinate. Dažnai paaiškėja, kad esamos centralės pakanka, o pakeisti reikia tik komunikatorių.

Nuo ko priklauso sprendimo kaina

Konkrečios sumos priklauso nuo objekto. Todėl vietoj skaičių pateikiame veiksnius, kurie kainą formuoja.

Sistemos apimtis. Zonų ir daviklių skaičius. Ar saugomas tik pastato vidus, ar ir teritorija.

Ryšio sprendimas. Du nepriklausomi kanalai kainuoja daugiau nei vienas.

Pasirinktas saugumo lygmuo. Aukštesnis lygmuo pagal LST EN 50131-1 reiškia griežtesnius reikalavimus komponentams.

Saugos tarnybos mokestis. Mėnesinis mokestis už stebėjimą pulte ir reagavimą priklauso nuo objekto vietos ir sutarties sąlygų.

Daugiau apie tai, iš ko susideda bendra investicija, rašėme straipsnyje kiek kainuoja apsaugos sistema namams.

Mano Apsauga projektuoja ir montuoja signalizacijos sistemas namams ir verslo objektams visoje Lietuvoje. Taip pat sukonfigūruojame ryšį su pasirinktos saugos tarnybos pultu. Kiekvienas projektas pradedamas nuo objekto apžiūros. Todėl ryšio kanalai ir daviklių išdėstymas parenkami pagal realią situaciją, o ne pagal katalogą. Gauti nemokamą konsultaciją galite paskambinę numeriu +370 664 08086.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar signalizacijos prijungimas prie apsaugos pulto privalomas?

Privačiam namui ar butui ne. Tai savininko sprendimas. Tačiau tam tikriems objektams reikalavimus nustato jų valdytojai arba techniniai standartai. Pavyzdžiui, Turto banko techninis standartas valstybės valdomiems objektams numato pranešimų perdavimą į saugos tarnybos CSP dviem ryšio kanalais.

Ar galiu prijungti prie pulto turimą seną signalizaciją?

Dažnai taip. Sąlyga viena: centralė turi palaikyti standartinius perdavimo protokolus arba prie jos turi būti galima prijungti atskirą komunikatorių. Būtent tokiam scenarijui skirti universalūs GSM komunikatoriai, jungiami prie skirtingų gamintojų centralių. Sprendimas priimamas apžiūrėjus esamą įrangą.

Kas nutinka, jeigu dingsta elektra ar internetas?

Tinkamai suprojektuotoje sistemoje centralė turi atsarginį maitinimą, o ryšys dubliuojamas antru kanalu. Būtent todėl Turto banko standarte reikalaujama dviejų kanalų, iš kurių vienas privalomai per GSM modulį. Vieno kanalo sistema tokiu atveju tiesiog nutyla.

Kuo skiriasi elektroninė apsauga nuo fizinės apsaugos?

Asmens ir turto saugos įstatymo 2 straipsnyje šios sąvokos atskirtos. Elektroninė apsauga yra objekto apsauga naudojant signalizacijos priemones, kai pranešimai perduodami greitojo reagavimo ekipažui. Fizinė apsauga yra tada, kai apsaugos darbuotojas fiziškai yra saugomame objekte ir jį stebi.

Ar pultas mato mano kameras?

Tik tuo atveju, jeigu tai numatyta sutartyje ir sistema tam paruošta. Vaizdo perdavimas yra atskira paslauga. Jai taikomi ir asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Turto banko standarte tiesiogiai nurodyta, kad įrengiant vaizdo stebėjimo sistemas privaloma vadovautis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir BDAR reikalavimais.

Ar galima signalą siųsti į du skirtingus pultus?

Techniškai taip. Turto banko standarte nurodyta, kad komutatoriai turi gebėti perduoti pranešimus bevieliu ryšiu į vieną arba du apsaugos tarnybų CSP kartu, arba į vieną pultą ir mobiliąją aplikaciją. Ar tai prasminga jūsų objektui, priklauso nuo rizikos lygio ir sutarčių.

Išvada

Signalizacijos prijungimas prie apsaugos pulto pakeičia esmę. Vietoj pranešimo, kurį kažkas turi pastebėti, atsiranda procedūra, kurią kažkas privalo įvykdyti.

Kad tai veiktų, reikia keturių dalykų. Sistemos, kurios davikliai fiksuoja tikslius įvykius. Komunikatoriaus su dviem nepriklausomais ryšio kanalais. Protokolų, kuriuos priima pasirinkta saugos tarnyba. Ir licencijuotos tarnybos, kurios ekipažai realiai pasiekia jūsų objektą.

Jeigu bent viena grandis silpna, silpna yra visa grandinė. Todėl sprendimas dėl pulto priimamas ne po montažo. Jis priimamas projektavimo etape, kartu su daviklių ir ryšio pasirinkimu.

Norite išsiaiškinti, ar jūsų objektui pultas tikrai reikalingas? Ar ką vertėtų pakeisti esamoje sistemoje? Pradėkime nuo objekto apžiūros. Gauti nemokamą konsultaciją galite susisiekę su Mano Apsauga komanda.

Šaltiniai

Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymas (Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-537 redakcija), 2 straipsnio 7, 8 ir 11 punktai bei 7 straipsnis. e-tar.lt
Valstybės įmonės Turto banko techninio standarto priedas „Apsaugos sistemos“: reikalavimai apsauginei signalizacijai, ryšio kanalams, CSP ir standartams. turtas.lt
LST EN 50131 grupės standartai (įsibrovimo pavojaus signalizavimo sistemos) ir LST EN 50136 grupės standartai (pavojaus signalų perdavimo sistemos ir įranga), nurodyti Turto banko techninio standarto priede.
TRIKDIS. Komunikatoriaus G16 techninė specifikacija: ryšio tinklai, perdavimo protokolai ir šifravimas. trikdis.com
Mano Apsauga paslaugų ir įrangos aprašymas. manoapsauga.lt

Signalizacijos prijungimas prie apsaugos pulto: kaip tai veikia