Per pirmus aštuonis 2026 metų mėnesius Lietuvoje kilo 6 320 gaisrų, tai yra 5,2 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Juose žuvo 55 žmonės. Tokius skaičius skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Elektros įrenginių ir instaliacijos gedimai sukėlė 634 gaisrus, o krosnių, židinių ir dūmtraukių pažeidimai bei gedimai dar 841. Abi šios priežastys rudenį ir žiemą suaktyvėja, kai įsijungia šildymas ir pailgėja apšvietimo valandos.

Daugelis verslo patalpų savininkų žino, kad priešgaisrinė signalizacija reikalinga. Kur kas mažiau žino, nuo kokio ploto ji privaloma ir kuo skiriasi A, K ir M tipo sistemos. Dar mažiau žino, kokį dokumentą reikia turėti rankose, kai atvyksta priešgaisrinės priežiūros inspektorius.

Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip vyksta priešgaisrinės signalizacijos įrengimas nuo pirmos apžiūros iki išbandymo akto. Remsimės galiojančiomis PAGD patvirtintomis Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis ir Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis, kad kiekvienas skaičius turėtų aiškų šaltinį.

Kada priešgaisrinės signalizacijos įrengimas yra privalomas

Pareigą įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą (taisyklėse ji vadinama GAS sistema) nustato PAGD direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 patvirtintos taisyklės. Jų priede surašyti pastatai ir patalpos pagal paskirtį ir rodikliai, kuriuos viršijus sistema tampa privaloma. Nuo šio priedo ir prasideda kiekvienas priešgaisrinės signalizacijos įrengimas.

Keli dažniausiai pasitaikantys atvejai pagal galiojančią priedo redakciją:

Administracinės, mokslo ir gydymo paskirties patalpos: sistema privaloma, kai plotas viršija 200 kv. m.
Prekybos patalpos: riba taip pat 200 kv. m.
Paslaugų, maitinimo ir transporto paskirties patalpos: riba 200 kv. m.
Viešbučių, bendro gyvenimo namų, sporto ir specialiosios paskirties pastatai: sistema įrengiama neatsižvelgiant į plotą.
Gamybos, pramonės, energetikos ir sandėliavimo patalpos: riba priklauso nuo sprogimo ir gaisro pavojaus kategorijos. Rūsyje įrengtoms tokioms patalpoms riba prasideda jau nuo 50 kv. m.
Pagalbinio ūkio pastatai: sistema privaloma, kai plotas viršija 400 kv. m.

Svarbi detalė, kurią savininkai dažnai praleidžia: plotas skaičiuojamas tarp ne mažesnio kaip EI 60 atsparumo ugniai priešgaisrinių pertvarų ir REI 60 perdangų. Jei patalpos tokiomis pertvaromis neatskirtos, jų plotai sumuojami.

Todėl dvi po 150 kv. m parduotuvės bendrame pastate be priešgaisrinės pertvaros taisyklių požiūriu yra viena 300 kv. m patalpa.

Taisyklės taikomos ne tik naujai statybai. Pagal 1 punktą jos galioja ir rekonstruojant, remontuojant, kai keičiamas sistemos išdėstymas, taip pat keičiant statinio ar jo dalies naudojimo paskirtį. Jei buvusį sandėlį pertvarkote į kavinę, priešgaisrinės signalizacijos įrengimas tampa privaloma projekto dalimi.

Taisyklių priedas numato ir išimtis. Sistema gali būti neįrengiama patalpose, kuriose yra stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, ir mažos gaisro rizikos patalpose: baseinuose, dušinėse, plovyklose, tualetuose, mėsos, žuvies, daržovių ir vaisių prekybos patalpose.

O kaip gyvenamieji namai ir butai

Vienbučiuose, dvibučiuose ir daugiabučiuose namuose taisyklių 30 punktas reikalauja autonominių dūmų signalizatorių. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 88.5 papunktis šią pareigą priskiria gyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams: signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys. Pagal taisyklių 52 punktą jie įrengiami visose patalpose, kuriose žmonės miega, ir patalpose prieš miegamuosius.

Vienas signalizatorius saugo ne daugiau kaip 60 kv. m, o po 10 metų nuo pirminio išbandymo jį būtina pakeisti nauju.

Jei name ar bute įrengiama pilna GAS sistema, papildomų autonominių signalizatorių nebereikia. Apie privalomus daugiabučio reikalavimus plačiau rašėme straipsnyje apie priešgaisrinę saugą daugiabutyje.

A, K ir M tipo sistemos: ką galima rinktis

Taisyklės skiria tris GAS sistemų tipus, ir ne kiekvienam objektui leidžiami visi trys.

A tipo sistema yra adresuojama: kiekvienas detektorius turi savo adresą, todėl centralė tiksliai parodo, kuriame kabinete ar sandėlio zonoje aptikti dūmai. Jos atitiktis vertinama pagal LST EN 54 serijos standartus.

K tipo sistema yra spindulinė (dar vadinama konvencine). Detektoriai jungiami į spindulius, o centralė rodo tik spindulį, ne konkretų prietaisą. Pagal taisyklių 27 punktą vieno spindulio detektoriai gali saugoti ne daugiau kaip penkias gretimas patalpas viename aukšte, o negyvenamuosiuose pastatuose su bendru koridoriumi iki 10 patalpų. Atitiktis taip pat vertinama pagal LST EN 54.

M tipo sistema yra sujungta apsaugos ir gaisro signalizacija: gaisro detektoriai prijungti prie įprastos apsaugos centralės. Jos valdymo įrangai LST EN 54 atitiktis neprivaloma, tačiau naudojimo rizika tenka pačiam naudotojui. Taisyklių 61 punktas leidžia į M tipo sistemą jungti ne daugiau kaip tris gaisro aptikimo spindulius, o centralizuoto stebėjimo pulte apsaugos ir gaisro signalai turi būti išskirti. Pagal 60 punktą ten, kur priedas reikalauja A arba K tipo, M tipo sistemą įrengti draudžiama.

Praktinis patarimas iš mūsų patirties: mažam biurui ar kavinei M tipo sprendimas dažnai yra pigiausias kelias, bet jis tinka tik tada, kai objekto rodikliai nesiekia priedo ribų. Kai plotas artėja prie 200 kv. m arba planuojama plėsti veiklą, verta iš karto rinktis adresinę sistemą. Kaip adresinės sistemos skiriasi tarp gamintojų, aptarėme Esmi, Bosch ir INIM palyginime.

Priešgaisrinės signalizacijos įrengimo etapai

Taisyklių 8 punktas sako trumpai: GAS sistemos turi būti įrengtos vadovaujantis taisyklėmis ir atitikti projektą. Tai reiškia, kad be projekto teisėto įrengimo nėra. Toliau aprašome, kaip šis procesas atrodo praktiškai.

1 etapas: objekto apžiūra ir projektas

Inžinierius apžiūri patalpas, išmatuoja lubų aukštį, įvertina kabamąsias lubas, sijas ir ventiliacijos ortakius. Visi šie elementai keičia detektorių skaičių. Pagal taisyklių 21 punktą detektorių būtina įrengti kiekviename lubų plote, kurį riboja 0,4 m ir daugiau išsikišančios konstrukcijos. Jei išsikišimas yra nuo 0,08 iki 0,4 m, vieno detektoriaus saugomas plotas sumažėja 25 proc.

Detektorių išdėstymą nustato taisyklių 1 lentelė. Patalpoje iki 3,5 m aukščio vienas dūmų detektorius saugo ne daugiau kaip 80 kv. m, atstumas tarp detektorių neviršija 9 m, o iki sienos 4,5 m. Kuo aukštesnės lubos, tuo mažesnis saugomas plotas: nuo 10 iki 12 m aukščio patalpose jis sumažėja iki 55 kv. m.

Šilumos detektoriams (2 lentelė) ribos griežtesnės: iki 3,5 m aukščio vienas prietaisas saugo ne daugiau kaip 25 kv. m. Bet kuriuo atveju negalima viršyti gamintojo dokumentuose nurodytų dydžių.

Projekte taip pat numatoma:

Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai. Pagal 44 ir 45 punktus jie montuojami nuo 0,8 iki 1,1 m aukštyje, prie evakuacinių išėjimų ne toliau kaip 3 m nuo durų angos, o atstumas nuo toliausios žmonių buvimo vietos iki artimiausio įtaiso pastate neviršija 30 m.
Adresų atsarga. Projektuojant A ir K tipo sistemas, 59 punktas reikalauja ne mažesnės kaip 10 proc. spindulių arba adresų atsargos. Tai leidžia vėliau pridėti detektorių be centralės keitimo.
Centralės vieta. Valdymo ir rodymo įranga įrengiama nuo 0,8 iki 1,8 m aukštyje (66 punktas), patalpoje, kurioje budima visą parą, arba signalai perduodami į centralizuotą stebėjimo pultą (62 punktas). Priede nurodytų A ir K tipų sistemos su tokiu pultu turi būti sujungtos privalomai.
Kabelių trasos. Pagal 74 punktą žemesnės nei 60 V įtampos signalizacijos laidų negalima tiesti viename vamzdyje ar latake su aukštesnės įtampos kabeliais, nebent juos skiria EI 30 atsparumo ugniai pertvara. Atvirai lygiagrečiai su jėgos linijomis tiesiami kabeliai turi būti nutolę ne mažiau kaip 0,5 m (76 punktas).

Vieno Kauno biurų pastato administratorius į mus kreipėsi jau turėdamas komercinį pasiūlymą iš kito rangovo: 40 detektorių pagal kvadratūrą. Apžiūros metu paaiškėjo, kad didžioji dalis erdvių turi kabamąsias lubas su daugiau nei 0,4 m tarpu, o virš jų nutiesti kabeliai. Pagal 23 punktą tokiose erdvėse detektoriai reikalingi ir virš kabamųjų lubų, su šviesos indikatoriumi po lubomis. Galutinis projektas turėjo beveik dvigubai daugiau detektorių, tačiau būtent tokį projektą inspektorius priėmė be pastabų.

2 etapas: montavimas

Montuotojai tiesia spindulius ar kilpas, tvirtina detektorius palubėje ne arčiau kaip 0,5 m nuo sienos (20 punktas), montuoja sirenas, ranka valdomus įtaisus ir centralę. Adresinėse sistemose pagal 27 punktą viena kilpa gali apimti skirtingų aukštų patalpas, jei kas 32 detektorius ir tarp aukštų įrengiami izoliatoriai.

Šiame etape priešgaisrinės signalizacijos įrengimas turi tiksliai sekti projektą. Perkeltas detektorius ar sutrumpintas atstumas iki sienos gali atrodyti smulkmena, tačiau taisyklių 8 punktas reikalauja atitikties projektui, ir priėmimo metu tai tikrinama. Mūsų komanda dirba su Aritech, INIM, Bosch ir Global Fire įranga, o standartiniame nedideliame objekte montavimas paprastai užtrunka vieną ar dvi darbo dienas.

3 etapas: išbandymas ir dokumentai

Įrengta sistema išbandoma, o rezultatai įforminami GAS sistemų apžiūrėjimo ir išbandymo aktu. Taisyklių 9 punktas prideda dar vieną reikalavimą. Iki sistemos priėmimo eksploatuoti su naudotoju ir rangovu suderinamas veikimo išbandymų ir reglamentuotų darbų tvarkaraštis. Jis pridedamas prie akto. Kitaip tariant, priežiūros grafikas atsiranda dar prieš pradedant sistemą naudoti, ne po pirmo inspektoriaus vizito.

Naujos statybos ar rekonstrukcijos atveju šie dokumentai tampa statybos užbaigimo procedūros dalimi. Taisyklės tiesiogiai nurodo statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017, reglamentuojantį statybos užbaigimą.

Prieš pradėdami projektą, gaukite nemokamą konsultaciją: įvertinsime, ar jūsų objektui sistema privaloma ir kokio tipo ji gali būti.

4 etapas: priežiūra po įrengimo

Įrengimas nesibaigia aktu. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 406 punktas įpareigoja statinių savininkus, valdytojus ar naudotojus organizuoti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o rezultatus įforminti raštu. Pagal 408 punktą priežiūra ir bandymai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija. Ką konkrečiai apima metinė patikra, aprašėme straipsnyje apie priešgaisrinės sistemos priežiūrą.

Priešgaisrinės signalizacijos įrengimo klaidos, kurias matome perimdami objektus

Per dešimt metų darbo susidūrėme su pasikartojančiais trūkumais. Visi jie susiję su konkrečiais taisyklių punktais, todėl juos lengva patikrinti ir savo objekte.

Detektoriai per arti sienos. 20 punktas reikalauja ne mažiau kaip 0,5 m. Kampe pritvirtintas detektorius atrodo tvarkingai, bet dūmai į kampą patenka vėliausiai.
Pamirštos erdvės virš kabamųjų lubų. Jei tarpas 0,4 m ar didesnis ir jame yra degių kabelių, detektorių ten reikia.
M tipo sistema ten, kur leidžiama tik A arba K. Dažna klaida plečiantis: patalpos išaugo, o apsaugos centralė su keliais dūmų davikliais liko.
Nėra adresų atsargos. Pridėjus vieną kabinetą tenka keisti centralę.
Centralė patalpoje be budėtojo ir be perdavimo į pultą. 62 punktas leidžia tik vieną iš dviejų: arba visą parą budima, arba signalai perduodami į centralizuotą stebėjimo pultą.
Nėra rašytinių priežiūros įrašų. Sistema gali veikti nepriekaištingai, tačiau be rašytinio įforminimo 406 punkto reikalavimas neįvykdytas.

Vienoje Panevėžio siuvykloje savininkė buvo įsitikinusi, kad sistema tvarkinga, nes kasmet ją apžiūrėdavo pažįstamas elektrikas. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad jokių rašytinių įrašų nėra, o penki detektoriai iš 30 bandymo metu nesuveikė. Sutvarkėme dokumentaciją, pakeitėme prietaisus ir sudarėme priežiūros grafiką, kuris dabar pridėtas prie sistemos bylos.

Kas lemia priešgaisrinės signalizacijos įrengimo kainą ir trukmę

Kainos be apžiūros nenurodome, nes ji priklauso nuo dalykų, kurių iš kvadratūros nematyti:

Detektorių skaičius, kurį lemia ne tik plotas, bet ir lubų aukštis, sijos, kabamosios lubos.
Sistemos tipas. Adresinė sistema brangesnė už spindulinę, tačiau aiškiau lokalizuoja gaisrą ir lengviau plečiama.
Kabelių trasos. Nauja statyba su paruoštais kanalais ir veikiantis biuras su baigta apdaila yra dvi skirtingos užduotys.
Integracijos. Jei sistema turi valdyti dūmų šalinimą, evakuacijos įspėjimą ar duris, projektas sudėtingesnis. Pagal 17 punktą tokiais atvejais spindulinėje sistemoje kiekviena vieta saugoma ne mažiau kaip dviem detektoriais skirtinguose spinduliuose.
Perdavimas į stebėjimo pultą ir jo abonentinis mokestis.

Sandėliams ir gamybai dažnai tinka papildomi sprendimai, pavyzdžiui, ankstyvo aptikimo aspiracinė gaisro aptikimo sistema, ypač aukštose patalpose, kur taškiniai detektoriai pasiekia savo ribas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar priešgaisrinės signalizacijos įrengimas privalomas 150 kv. m parduotuvei?

Pagal taisyklių priedą prekybos patalpoms riba yra 200 kv. m, todėl atskirai 150 kv. m parduotuvei priešgaisrinės signalizacijos įrengimas neprivalomas. Tačiau jei ji neatskirta EI 60 pertvaromis nuo gretimų patalpų, plotai sumuojami. Taip pat verta patikrinti, ar pastate nėra kitų sistemų, kurioms reikalingi GAS sistemos valdymo signalai.

Ar galiu prijungti dūmų detektorius prie esamos apsaugos signalizacijos?

Taip, tai būtų M tipo sistema. Ji leidžiama tik ten, kur priedas nereikalauja A arba K tipo. Į ją galima jungti ne daugiau kaip tris gaisro aptikimo spindulius, o pulte gaisro signalas turi būti atskirtas nuo apsaugos signalo.

Kuo skiriasi adresinė ir spindulinė sistema praktikoje?

Adresinė centralė parodo konkretų suveikusį detektorių, spindulinė tik spindulį, kuris gali apimti iki penkių gretimų patalpų. Dideliame objekte tai reiškia minučių skirtumą ieškant gaisro židinio.

Kokį dokumentą prašo inspektorius?

Dažniausiai GAS sistemų apžiūrėjimo ir išbandymo aktą su priežiūros darbų tvarkaraščiu. Taip pat rašytinius kasmetinės techninės priežiūros ir bandymų įrašus pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 406 ir 408 punktus.

Kaip dažnai reikia tikrinti įrengtą sistemą?

Ne rečiau kaip kartą per metus, vadovaujantis gamintojo technine informacija. Gamintojas gali nustatyti dažnesnę patikrą atskiriems komponentams.

Ar name su GAS sistema dar reikia autonominių dūmų signalizatorių?

Ne. Taisyklių 30 ir 50 punktai nurodo, kad patalpose, kuriose įrengta GAS sistema, autonominių signalizatorių papildomai įrengti nebūtina.

Išvada

Priešgaisrinės signalizacijos įrengimas yra procesas su aiškia teisine seka. Pirmiausia nustatoma, ar sistema privaloma pagal taisyklių priedą, ir parenkamas leidžiamas tipas. Tada parengiamas projektas pagal detektorių išdėstymo lenteles ir sumontuojama tiksliai pagal jį. Galiausiai surašomas išbandymo aktas su priežiūros tvarkaraščiu, o priežiūra kasmet įforminama raštu. Praleidus bet kurį žingsnį, sistema gali veikti, tačiau teisiškai ji nebus tvarkinga.

Ruduo yra tinkamas metas šį klausimą išspręsti: gaisrų daugėja, o priešgaisriniai patikrinimai nesustoja. Jei nesate tikri, ar jūsų patalpoms priešgaisrinės signalizacijos įrengimas privalomas, arba turite seną sistemą be dokumentų, kreipkitės. Mūsų inžinierius atvyks į objektą Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ar kitame Lietuvos mieste, išmatuos patalpas ir pasakys, ko trūksta iki atitikties. Susipažinkite su priešgaisrinės sistemos montavimo paslauga arba iš karto gaukite nemokamą konsultaciją. Apžiūra nemokama, be įsipareigojimų.

Šaltiniai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM, „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės", patvirtintos 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 (suvestinė redakcija nuo 2025-11-18): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.292781/asr
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM, 2024 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 1-273 dėl įsakymo Nr. 1-66 pakeitimo (nauja taisyklių priedo redakcija): https://technical-regulation-information-system.ec.europa.eu/en/notification/25342/text/F/LT
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM, „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės", patvirtintos 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (suvestinė redakcija nuo 2025-11-01), 88.5, 405, 406 ir 408 punktai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.250714/asr
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, „Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys 2026 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.": https://pagd.lrv.lt/lt/statistika/gaisru-ir-gelbejimo-darbu-statistika/
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, „Ūkio subjektų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai": https://pagd.lrv.lt/lt/ukio-subjektu-prieziura-1/ukio-subjektu-prieziura-reglamentuojantys-teises-aktai/

Priešgaisrinės signalizacijos įrengimas: kada privaloma, etapai ir dokumentai