Praėjusiais metais Lietuvos daugiabučiuose kilo 288 gaisrai ir juose žuvo šeši gyventojai. Tai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys, ir jie rodo dalyką, apie kurį galvojama rečiausiai: bute gaisras retai prasideda nuo ko nors dramatiško. Jis prasideda nuo prailgintuvo, nuo pamiršto prietaiso arba nuo kaimyno rūsio.

Skirtumą tarp išgąsčio ir tragedijos dažniausiai padaro dvi paprastos sąlygos. Pirma, ar patalpoje kabo veikiantis dūmų signalizatorius, kuris pažadina žmogų naktį. Antra, ar laiptinė tą akimirką yra laisva, ar užstatyta dviračiais, spintomis ir statybinėmis medžiagomis.

Priešgaisrinė sauga daugiabutyje remiasi būtent šiomis kasdienybės detalėmis, o ne vien projektiniais sprendimais. Šiame straipsnyje surinkome tai, kas privaloma pagal Lietuvos teisės aktus. Kokie dūmų jutikliai turi būti kiekviename bute. Kada pastatui reikia gaisro aptikimo sistemos. Ką griežtai draudžia taisyklės bendrose patalpose. Kokia atsakomybė gresia už pažeidimus. Ir ką verta patikrinti dabar, kol šildymo sezonas dar neprasidėjo.

Kodėl priešgaisrinė sauga daugiabutyje svarbiausia rudenį

Vasarą butas gyvena lengviausią savo sezoną. Šildymo prietaisai išjungti, elektros apkrova mažesnė, langai atviri. Ruduo pakeičia visus tris dalykus per kelias savaites.

PAGD duomenimis, šaltuoju laikotarpiu gaisrų būna apie 55 proc. daugiau, palyginti su įprastu mėnesio vidurkiu. Tai nėra tolygus augimas per metus, o aiškus sezoninis šuolis, kuris prasideda kartu su šildymo sezonu.

Pačios priežastys taip pat žinomos. Pagal PAGD statistiką, daugiausia gaisrų sukelia krosnių, židinių ir dūmtraukių pažeidimai (47,4 proc.). Antroje vietoje yra elektros įrenginių ir instaliacijos gedimai (17,2 proc.). Trečioje vietoje lieka neatsargus elgesys su ugnimi (9,3 proc.).

Daugiabučiams aktualiausia antroji grupė. Bute paprastai nėra nei krosnies, nei dūmtraukio, užtat yra sena elektros instaliacija, prailgintuvai ir vis daugiau galingų prietaisų. Rudenį prie jų prisideda šildytuvai, džiovyklės ir apšvietimas, todėl ta pati instaliacija dirba gerokai didesne apkrova nei liepą.

Seni namai čia yra jautriausi. Daug kur laidai tiesti tada, kai bute buvo šaldytuvas, radijas ir viena lempa. Dabar tame pačiame kambaryje veikia oro šildytuvas, kompiuteris ir virdulys. Laidai lieka tie patys, o apkrova išauga kelis kartus.

Praktinė išvada paprasta. Jei ketinate ką nors patikrinti ar sutvarkyti, rugsėjis yra tinkamiausias mėnuo. Vėliau tas pats darbas atliekamas skubotai, o dažnai jau po pirmojo incidento.

Yra ir antra priežastis, apie kurią kalbama rečiau. Rudenį žmonės grįžta į namus. Vasarą butas dažnai stovi tuščias, o rudenį jame vėl būna vaikai, seneliai ir svečiai. Kuo daugiau žmonių pastate, tuo daugiau laiko reikia visiems saugiai išeiti.

Autonominis dūmų signalizatorius: privalomas kiekviename bute

Tai svarbiausias ir kartu pigiausias priešgaisrinės saugos elementas daugiabutyje. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. galioja Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 88.5 punktas. Jis numato, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir gyventojai privalo įsirengti autonominius dūmų signalizatorius. Išimtis taikoma tik ten, kur jau įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.

Reikalavimas taikomas ne tik individualiems namams. Jis apima ir butus daugiabučiuose, ir bendrabučius, ir socialinį būstą, ir sodų namus, kuriuose gyvenama.

Nepaisant to, PAGD nurodo, kad autonominiai dūmų signalizatoriai įrengti tik maždaug pusėje gyvenamųjų būstų. Kitaip tariant, kas antrame bute naktinis gaisras aptinkamas tik tada, kai žmogus pabunda pats.

Kiek jų reikia ir kur montuoti

PAGD nurodo minimalų reikalavimą: kiekviename gyvenamojo būsto aukšte turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų signalizatorius miegamajame.

Tai yra minimumas, o ne rekomendacija. Kadangi dūmų plitimą riboja sienos, durys ir perdangos, PAGD rekomenduoja signalizatorius įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ar ilsisi, taip pat koridoriuose prieš miegamuosius.

Standartiniame trijų kambarių bute tai praktiškai reiškia du arba tris prietaisus: miegamajame, vaikų kambaryje ir koridoriuje. Signalizatoriai tvirtinami prie lubų, nes dūmai kyla aukštyn ir pirmiausia kaupiasi patalpos viršuje.

Kur signalizatoriaus montuoti nereikėtų

Yra vietų, kur prietaisas ims kelti klaidingus pavojaus signalus, o po kelių savaičių gyventojai jį tiesiog išjungs. Tai blogiausias įmanomas rezultatas.

PAGD nerekomenduoja montuoti autonominių dūmų signalizatorių virtuvėje ir vietose, kuriose susidaro garų. Vonios kambarys ir zona virš viryklės patenka į tą pačią kategoriją. Jei virtuvėje apsauga vis dėlto reikalinga, tinkamesnis sprendimas yra ne dūmų, o šilumos jutiklis.

Ką reiškia priežiūra

Įrengti prietaisą yra tik pusė darbo. Taisyklės reikalauja, kad įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai būtų techniškai tvarkingi ir veikiantys.

Praktikoje tai reiškia du veiksmus. Testavimo mygtuką verta paspausti periodiškai, kas kelis mėnesius, o keičiamas baterijas keisti kartą per metus. Rugsėjis tam patogus, nes datą lengva susieti su šildymo sezono pradžia ir nereikia nieko atsiminti papildomai.

Jei prietaisas cypteli trumpais signalais kas kelias minutes, tai beveik visada reiškia senkančią bateriją. Tokį signalą verta traktuoti kaip terminą, o ne kaip erzinantį garsą.

Ką draudžia taisyklės bendrojo naudojimo patalpose

Antra priešgaisrinės saugos daugiabutyje pusė yra ne bute, o už jo durų. Evakuacijos keliai, išėjimai ir avariniai išėjimai turi būti laisvi ir parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.

PAGD nurodo šiuos draudimus daugiabučiuose:

Laiptinės, koridoriai, balkonai ir avariniai išėjimai. Draudžiama juose laikyti degias medžiagas ir pašalinius daiktus, trukdančius evakuacijai.
Durų rakinimas. Draudžiama rakinti aukštų holų, bendrų koridorių ir evakuacinių laiptinių duris. Išimtis taikoma toms durims, kurios turi stacionarius atidarymo iš vidaus įrenginius arba atsirakina pačios, kai suveikia gaisro aptikimo sistema.
Rūsiai ir cokoliniai aukštai. Draudžiama juose laikyti suslėgtųjų dujų balionus ir lengvai užsiliepsnojančias medžiagas.
Balkonai, lodžijos ir terasos. Draudžiama jose naudoti kepsnines ir šašlykines.
Liftas gaisro metu. Liftu naudotis draudžiama, evakuojamasi laiptinėmis.

Atskirai verta įsidėmėti taisyklę dėl lifto. Gaisro metu liftas gali sustoti tarp aukštų arba atsidaryti tame aukšte, kur yra dūmų. Todėl evakuojamasi tik laiptais. Vaikams tai verta pasakyti iš anksto, o ne tada, kai skamba sirena.

Šie punktai atrodo savaime suprantami, tačiau būtent jie kartojasi PAGD nustatomų pažeidimų sąrašuose. Prie dažniausių pažeidimų PAGD priskiria savavališkas pertvaras bendruose koridoriuose ir užstatytas evakuacijos duris. Šalia jų minimos degios medžiagos palėpėse bei rūsiuose, netvarkinga elektros instaliacija, neveikiančios gaisrinės saugos sistemos ir nuimtos balkonų kopėčios.

Įsivaizduokite tipinę situaciją. Antrame aukšte kyla gaisras, laiptinė prisipildo dūmų per pusantros minutės. Jei prieš liftą stovi trys dviračiai ir vaikiškas vežimėlis, žmogus su vaiku ant rankų tamsoje ir dūmuose jų nepamatys. Todėl draudimas laikyti daiktus laiptinėje yra ne estetinis, o evakuacijos laiko klausimas.

Kada daugiabučiui reikia gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos

Autonominis signalizatorius saugo vieną butą. Jis nesujungtas su kitais prietaisais ir nieko neinformuoja už buto sienų.

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema veikia kitaip. Tai projektuojama sistema su centrale, adresiniais jutikliais ir sirenomis, kuri aptinka gaisrą ir perspėja visą pastatą arba jo dalį. Būtent todėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nuostata dėl autonominių signalizatorių netaikoma toms patalpoms, kuriose tokia sistema jau įrengta.

Ar konkrečiam daugiabučiui tokia sistema privaloma, sprendžiama ne pagal bendrą taisyklę, o pagal pastato projektą. Reikalavimą lemia pastato paskirtis, aukštis, saugomų patalpų plotas ir žmonių skaičius. Tai nustatoma pagal gaisrinės saugos normas ir Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad naujos statybos ir aukštybiniai gyvenamieji pastatai dažniausiai turi projektinę sistemą, o senesnės sovietinės statybos penkiaaukščiai jos neturi.

Įrangos lygmenyje tokios sistemos jutikliai, centralės ir sirenos turi atitikti LST EN 54 standartų grupę. Kaip vyksta projektavimas ir montavimas nuo pirmo apsilankymo iki paleidimo, plačiau aprašėme straipsnyje apie priešgaisrinės signalizacijos įrengimą.

Jei sistema pastate jau yra, svarbiausias klausimas nėra jos amžius. Svarbiausia, ar ji reguliariai tikrinama ir ar po paskutinio patikrinimo liko neištaisytų gedimų. Neveikianti centralė teisiškai ir praktiškai prilygsta jos nebuvimui, todėl priešgaisrinės sistemos priežiūra yra atskira bendrijos pareiga, o ne pasirinkimas.

Bendrijos, administratoriaus ir gyventojo atsakomybė

Daugiabutyje atsakomybė pasidalija dviem lygiais, ir tai dažniausias ginčų šaltinis.

Butas yra savininko atsakomybė. Autonominis dūmų signalizatorius, buto elektros instaliacija ir prietaisų būklė priklauso gyventojui.

Bendrojo naudojimo patalpos yra bendrijos arba administratoriaus atsakomybė. Laiptinės, rūsiai, palėpės, evakuacijos keliai, bendra elektros instaliacija ir pastate esančios gaisrinės saugos sistemos priklauso jiems. PAGD tiesiogiai nurodo, kad gyventojai turi pranešti administratoriui apie užstatytus evakuacijos kelius, o administratorius privalo užtikrinti, kad pažeidimai būtų pašalinti.

Atsakomybė nėra vien teorinė. Administracinių nusižengimų kodekso 525 straipsnis numato baudas už gaisrinės saugos teisės aktų pažeidimą. Fiziniams asmenims tai yra nuo 10 iki 70 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims bauda siekia nuo 30 iki 600 eurų. Kai dėl pažeidimo kyla gaisro ar sprogimo pavojus, baudos didesnės.

Bendrijos praktikoje tai reiškia paprastą dalyką. Rudens susirinkimas yra tinkamas metas įtraukti į darbotvarkę tris klausimus: laiptinių ir rūsių būklę, sistemų patikrą ir bendros elektros instaliacijos apžiūrą. Tie patys susirinkimai svarsto ir kitus bendrus sprendimus. Tarp jų būna praėjimo kontrolė daugiabutyje ar vaizdo kamerų įrengimas bendrose patalpose. Sujungti šiuos darbus į vieną projektą dažnai pigiau nei spręsti juos atskirai.

Norite tiksliai žinoti, ko trūksta jūsų pastate? Gauti nemokamą konsultaciją galite susisiekę su mumis, o objekto apžiūra vyksta be įsipareigojimų.

Patikros sąrašas prieš šildymo sezoną

Šį sąrašą galima pereiti per vieną popietę. Pirmi keturi punktai skirti gyventojui, likusieji bendrijai ar administratoriui.

Patikrinkite dūmų signalizatorius. Paspauskite testavimo mygtuką kiekviename prietaise. Jei jo nėra bent miegamajame, tai pirmas darbas.
Pakeiskite baterijas. Keičiamas baterijas keiskite kartą per metus, nelaukdami įspėjamojo cypsėjimo.
Peržiūrėkite prailgintuvus. Į vieną lizdą nejunkite kelių galingų prietaisų. Jei išsijungia saugikliai, tai perkrovos požymis, o ne atsitiktinumas.
Atlaisvinkite savo laiptinės dalį. Dviračiai, spintelės ir dėžės evakuacijos kelyje yra pažeidimas nepriklausomai nuo kaimynų sutikimo.
Apžiūrėkite rūsį ir palėpę. Degios medžiagos, dujų balionai ir užstatyti praėjimai turi būti pašalinti.
Patikrinkite evakuacijos duris. Jos turi atsidaryti iš vidaus be rakto.
Užsakykite gaisrinės saugos sistemų patikrą. Jei pastate yra gaisro aptikimo sistema, patikrinkite, ar nėra neištaisytų gedimų.
Sutvarkykite dokumentus. Patikrų aktai ir gedimų šalinimo įrašai yra tai, ko pirmiausia prašoma patikrinimo metu.

Tas pats principas galioja ir apsauginėms sistemoms. Kaip prieš šaltąjį sezoną atliekama signalizacijos metinė patikra, taip ir priešgaisrinė įranga tikrinama iki pirmųjų šalnų, o ne po jų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar autonominis dūmų signalizatorius privalomas bute daugiabutyje?

Taip. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 88.5 punktas įpareigoja gyvenamųjų patalpų savininkus ir gyventojus įsirengti autonominius dūmų signalizatorius. Išimtis taikoma tik tada, kai patalpose įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Reikalavimas galioja nuo 2018 m. gegužės 1 d.

Kiek dūmų signalizatorių reikia bute?

Minimalus reikalavimas yra bent vienas autonominis dūmų signalizatorius kiekviename būsto aukšte, miegamajame. PAGD papildomai rekomenduoja įrengti juos kiekvienoje patalpoje, kurioje miegama ar ilsimasi, ir koridoriuose prieš miegamuosius.

Ar galima laikyti dviratį ar spintelę laiptinėje?

Ne, jei tai trukdo evakuacijai. Evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti laisvi bet kuriuo paros metu, o bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose ir balkonuose draudžiama laikyti degias medžiagas ir evakuacijai trukdančius daiktus.

Kokia bauda gresia už gaisrinės saugos pažeidimus?

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 525 straipsnį bauda fiziniams asmenims siekia nuo 10 iki 70 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims ji yra nuo 30 iki 600 eurų. Kai dėl pažeidimo kyla gaisro ar sprogimo pavojus, numatytos didesnės baudos.

Kas atsako už gaisrinę saugą daugiabutyje?

Atsakomybė pasidalija. Už buto vidų, jame esančią instaliaciją ir dūmų signalizatorių atsako savininkas. Už bendrojo naudojimo patalpas, evakuacijos kelius ir pastato gaisrinės saugos sistemas atsako bendrija arba administratorius, o gyventojai turi pranešti jiems apie pastebėtus pažeidimus.

Ką daryti, kai bute suveikia dūmų signalizatorius?

Pirmiausia patikrinkite, ar tai ne klaidingas signalas nuo garų ar prisvilusio maisto. Jei matote dūmus ar ugnį, išeikite iš buto, uždarykite duris, perspėkite kaimynus ir skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Leiskitės laiptais, liftu naudotis draudžiama.

Ar galima signalizatorių montuoti virtuvėje?

Nerekomenduojama. Virtuvėje ir patalpose, kuriose susidaro garų, dūmų signalizatorius dažnai kels klaidingus pavojaus signalus. Tokiose vietose tinkamesnis sprendimas yra šilumos jutiklis, o dūmų signalizatoriai montuojami miegamuosiuose ir koridoriuose.

Išvada

Priešgaisrinė sauga daugiabutyje susideda iš kelių labai konkrečių dalykų, o ne iš bendro atsargumo jausmo.

Pirma, kiekviename bute privalo būti veikiantis autonominis dūmų signalizatorius, nes tai vienintelis prietaisas, kuris pažadina žmogų naktį. Antra, laiptinės, rūsiai ir evakuacijos keliai turi likti laisvi, nes evakuacijos laikas matuojamas sekundėmis. Trečia, jei pastate įrengta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, ji turi būti reguliariai tikrinama ir tvarkinga. Ketvirta, atsakomybė pasidalija tarp buto savininko ir bendrijos, todėl abi pusės turi žinoti savo dalį. Penkta, tinkamiausias metas viską patikrinti yra dabar, kol šildymo sezonas neprasidėjo.

PAGD statistika rodo, kad gyvenamasis sektorius lieka pavojingiausias, o šaltuoju laikotarpiu gaisrų būna pastebimai daugiau. Todėl vienos popietės patikra dažnai yra vertingesnė už bet kokią įrangą, nupirktą po incidento.

Jei jūsų daugiabučiui reikia gaisro aptikimo sistemos projekto, montavimo ar esamos sistemos patikros, priešgaisrinės sistemos įrengimo paslaugos apima visą ciklą nuo objekto apžiūros iki priežiūros. Mano Apsauga dirba Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir visoje Lietuvoje.

Gauti nemokamą konsultaciją: apžiūrime objektą, įvertiname esamą būklę ir pateikiame konkretų pasiūlymą be įsipareigojimų.

Šaltiniai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM. Gaisrinė sauga daugiabučiuose. https://pagd.lrv.lt/lt/ugniagesiai-pataria/gaisrine-sauga-daugiabuciuose/
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM. Specialistų dėmesys gaisrinei saugai daugiabučiuose. https://pagd.lrv.lt/lt/naujienos/specialistu-demesys-gaisrinei-saugai-daugiabuciuose/
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM. Dažniausiai užduodami klausimai. https://pagd.lrv.lt/lt/ukio-subjektu-prieziura-1/dazniausiai-uzduodami-klausimai-duk/
Administracinių nusižengimų kodekso 525 straipsnis. https://www.infolex.lt/ta/336765:str525
LRT. Dėl gaisrų dažnėjimo kaltas ne tik ruduo, bet ir aktyvesnis elektrinių prietaisų naudojimas (PAGD duomenys). https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1802430/del-gaisru-daznejimo-kaltas-ne-tik-ruduo-bet-ir-aktyvesnis-elektriniu-prietaisu-naudojimas

Priešgaisrinė sauga daugiabutyje: ką privalote turėti