
Ką daryti po įsilaužimo: vaizdo įrašai, policija ir draudimas
Ką daryti po įsilaužimo: kaip išsaugoti kameros įrašą, ką pridėti prie pareiškimo policijai, ko su įrašu daryti negalima ir kokių duomenų prašo draudikas.
Kamera viską nufilmavo, o įrašo po dviejų savaičių nebeliko. Tai dažniausia klaida, apie kurią sužinoma per vėlai: sistema veikė nepriekaištingai, tačiau niekas nepaspaudė mygtuko „išsaugoti", ir vertingiausia medžiaga buvo užrašyta naujais įrašais.
Jeigu skaitote šį tekstą ramiai, prieš įvykį, esate geresnėje padėtyje nei dauguma. Ką daryti po įsilaužimo verta žinoti iš anksto, nes pirmosios kelios valandos nulemia, ar kameros įrašas taps įrodymu, ar liks tik nemaloniu prisiminimu telefone. Šiame straipsnyje surinkome, ko rekomenduoja policija, ką dėl vaizdo įrašų teikimo sako Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) ir kokių dokumentų realiai prašo draudikas.
Aptarsime keturis dalykus: ką daryti pirmosiomis valandomis, kaip pranešti policijai, kaip teisingai išsaugoti ir perduoti vaizdo įrašą ir ko su tuo įrašu daryti nevalia. Pabaigoje rasite dažniausiai užduodamus klausimus ir paprastą patikros sąrašą, kurį galima peržiūrėti dar šiandien.
Ką daryti po įsilaužimo pirmosiomis valandomis
Natūralus refleksas grįžus į apvogtus namus yra pradėti tvarkyti, tikrinti stalčius ir ieškoti, ko trūksta. Būtent tai ir sunaikina daugiausia informacijos.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gyventojams pataria tiesiai: „Nelieskite nieko rankomis, jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys, nepalikite savo pėdsakų ir nepanaikinkite įkalčių." Skambinti reikia bendruoju pagalbos telefonu 112.
Praktiškai tai reiškia kelis paprastus veiksmus:
- Neikite į vidų, jei yra bent menkiausia tikimybė, kad įsilaužėjas dar viduje. Palaukite lauke arba pas kaimynus.
- Nelieskite durų rankenų, langų, stalčių ir išmėtytų daiktų. Pėdsakai ant jų yra tyrimo medžiaga.
- Netvarkykite ir nefotografuokite perstumdydami daiktus. Fotografuoti galima, bet nieko nejudinant.
- Užsirašykite tikslų laiką, kada pastebėjote įvykį ir kada paskutinį kartą buvote namuose.
- Nekeiskite ir neišjunkite apsaugos sistemos. Jos įvykių žurnalas rodo tikslų suveikimo laiką.
Tarkime, Kaune gyvenanti šeima grįžta iš savaitgalio pas gimines ir randa praviras terasos duris. Jeigu jie iškart pradės rikiuoti daiktus į vietas, po valandos atvykę pareigūnai nebeturės ko fiksuoti. Jeigu jie tiesiog uždarys vartus, paskambins 112 ir palauks kieme, tyrimas prasidės nuo daug tvirtesnio pagrindo.
Signalizacijos savininkams sekundės skaičiuojamos kitaip. Jeigu sistema prijungta prie saugos tarnybos pulto, reakcijos ekipažas dažnai atvyksta anksčiau už jus, o įvykis jau būna užfiksuotas pulto žurnale. Apie tai, kaip toks prijungimas veikia ir ką jis keičia, rašėme straipsnyje apie signalizacijos prijungimą prie apsaugos pulto.
Pranešimas apie vagystę: ką pridėti prie pareiškimo policijai
Skubiu atveju skambinama numeriu 112. Kai skubos nebėra, pranešimas apie vagystę gali būti pateiktas ir kitais būdais.
Lietuvos policija priima pranešimus per www.epolicija.lt, kur galima pasirinkti įvykio tipą, nurodyti vietą ir datą, aprašyti aplinkybes bei dalyvius, o svarbiausia, prisegti nuotrauką ar vaizdo failą. Policija atkreipia dėmesį, kad pranešimą verta teikti prisijungus, nes tada gausite informaciją apie tyrimo eigą. Pranešti galima ir neprisijungus, anonimiškai. Bendrosios informacijos teikiamos telefonu 8 700 60000.
Prie pareiškimo naudinga turėti paruoštą minimalų rinkinį:
- Įvykio laiko rėžis. Kada išėjote, kada grįžote, kada suveikė signalizacija.
- Dingusių daiktų sąrašas su modeliais ir, jei turite, serijos numeriais.
- Vaizdo įrašo failas, o ne nuoroda į programėlę.
- Apsaugos sistemos įvykių žurnalo ištrauka, jei tokią galima eksportuoti.
- Kontaktinis asmuo, jeigu objektą prižiūri ne savininkas.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, žalą patyręs asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas primena, kad nukentėjusysis turi teisę gauti informaciją apie su juo susijusį baudžiamąjį procesą, teikti įrodymus ir prašymus, susipažinti su bylos medžiaga bei skųsti pareigūnų veiksmus. Tai reiškia, kad vėliau rastą papildomą įrašą galima pateikti ir po pirmojo pareiškimo.
Norite žinoti, ką jūsų kamera realiai užfiksuotų nakties metu? Mūsų specialistai objekto apžiūros metu tai parodo vietoje. Gauti nemokamą konsultaciją.
Ką daryti po įsilaužimo su vaizdo įrašais: išsaugojimas ir perdavimas
Čia prasideda dalis, kurią daugelis atlieka klaidingai. Vaizdo įrašai policijai turi būti perduodami kaip failas, o ne kaip telefonu nufilmuotas monitoriaus ekranas. Ir dar vienas dalykas: įrašas nėra amžinas.
Kodėl įrašą reikia išsaugoti tą pačią dieną
VDAI rekomendacijoje dėl vaizdo duomenų tvarkymo nurodyta, kad kai vaizdo stebėjimas vykdomas turto saugos tikslais, duomenis pakanka saugoti nuo savaitės iki vieno mėnesio, ir toks terminas atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) saugojimo trukmės apribojimo principą. Realiuose namų įrašytuvuose archyvas dažnai būna dar trumpesnis, nes diskas užsipildo ir seni įrašai automatiškai perrašomi.
Svarbi išimtis toje pačioje rekomendacijoje: kai gaunamas pavojaus signalas arba pateikiamas teisėsaugos institucijų prašymas, yra pagrindas vaizdo įrašą saugoti ilgesnį laiką ir laukti policijos ar teismo institucijų sprendimo. Tai reiškia, kad po įsilaužimo įrašo saugojimas ne tik leidžiamas, bet ir logiškas.
Ką daryti praktiškai:
- Eksportuokite failą iš įrašytuvo į kompiuterį arba USB laikmeną, naudodami gamintojo eksporto funkciją.
- Paimkite platesnį laiko intervalą, ne tik suveikimo minutę. Naudinga bent valanda prieš ir valanda po įvykio.
- Nekeiskite failo, nekarpykite ir neperkoduokite. Originalus failas vertingesnis už apdorotą.
- Pasilikite kopiją sau, o policijai perduokite atskirą kopiją.
- Nedelsdami pratęskite įrašymo archyvą, jei sistema leidžia, kad artimiausios dienos neišsitrintų.
Jeigu nesate tikri, kiek laiko jūsų sistema iš tikrųjų saugo medžiagą, verta pasitikrinti pagal straipsnį apie tai, kiek laiko saugomi vaizdo įrašai. Dažnas atvejis: savininkas mano turintis mėnesio archyvą, o realiai turi devynias dienas.
Kai policija prašo įrašo
VDAI rekomendacijoje pažymima, kad teisėsaugos institucijų prašymai dėl informacijos pateikimo paprastai turi būti vykdomi ir tam neturi įtakos duomenų subjekto nesutikimas. Kitaip tariant, įraše užfiksuoto žmogaus prieštaravimas nėra priežastis įrašo neteikti.
Ši pareiga remiasi konkrečiais įstatymais. Policijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys jų tvarkomus duomenis, būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti, policijai teikia neatlygintinai, jeigu tai nustatyta kituose įstatymuose, o to paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 11 punktas suteikia pareigūnams teisę tokią informaciją gauti nemokamai.
Kartu galioja ir apsauginė taisyklė duomenų valdytojui. Remiantis BDAR preambulės 31 konstatuojamąja dalimi, valdžios institucijų prašymai atskleisti duomenis visada turėtų būti pateikiami raštu, būti pagrįsti ir nereguliarūs. Todėl visiškai normalu paprašyti rašytinio prašymo ir jį pasilikti savo dokumentuose.
Ko su vaizdo įrašu daryti negalima
Pirmas impulsas radus aiškų įrašą yra jį paskelbti socialiniuose tinkluose ir paprašyti pagalbos atpažįstant asmenį. Tai rizikingiausias sprendimas iš visų galimų.
Pranešimas institucijai ir viešinimas nėra tas pats. Vaizdo įrašo perdavimas policijai turi aiškų teisinį pagrindą, o paskelbimas viešai jo neturi ir gali virsti atskiru asmens duomenų tvarkymo klausimu. VDAI rekomendacijoje pabrėžiama, kad bet koks vaizdo duomenų tvarkymas turi atitikti tikslo apribojimo principą: turto apsaugos tikslais surinkta vaizdinė medžiaga neturėtų būti naudojama su tuo nesuderinamais tikslais.
Yra ir antra pusė. BDAR 15 straipsnis suteikia žmogui teisę susipažinti su savo duomenimis ir gauti vaizdo įrašo kopiją. VDAI nurodo, kad tokį prašymą reikia tenkinti taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms, pavyzdžiui, kitų įraše matomų žmonių veidai paprastai turėtų būti užtušuojami. Aplinkybė, kad įraše matomas ne vienas asmuo, nėra pagrindas atsisakyti įgyvendinti šią teisę.
Trumpa taisyklė: įrašas keliauja pas pareigūnus ir draudiką, o ne į „Facebook" grupę.
Verta prisiminti ir prieigos saugumą. VDAI rekomendacijoje atskirai įvardyta, kad prieigą prie vaizdo kamerų privalu apsaugoti unikaliais vartotojų vardais ir slaptažodžiais, o palikti gamykliniai prisijungimo duomenys reiškia, kad su vaizdo duomenimis gali susipažinti tam teisės neturintys asmenys. Plačiau šią temą nagrinėjome straipsnyje apie vaizdo kamerų kibernetinį saugumą.
Turto draudimas po įsilaužimo: kokių duomenų paprašys draudikas
Antra kryptis po pranešimo policijai yra draudimo bendrovė. Turto draudimas padengia nuostolį tik tada, kai įvykis tinkamai užfiksuotas, todėl svarbiausia laiku pranešti ir pateikti tvarkingą medžiagą. Pranešimas apie vagystę policijai ir kreipimasis į draudiką yra du atskiri veiksmai, ir vienas kito nepakeičia.
Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes. Apie draudžiamąjį įvykį sužinojęs draudėjas turi pranešti draudikui ar jo atstovui draudimo sutartyje nustatytu terminu ir būdu, todėl konkrečios dienos ieškokite savo polise.
Dėl vaizdo įrašų VDAI pozicija aiški: vaizdo stebėjimą vykdantis asmuo gali pateikti draudimo bendrovėms prašyme nurodytus vaizdo įrašus, tačiau tik tokios apimties, kokios reikia draudiminiam įvykiui ištirti. Praktiškai tai reiškia, kad draudikui teikiamas konkretaus laiko intervalo įrašas, o ne visas mėnesio archyvas.
Tarkime, Panevėžio pakraštyje esančio sandėlio savininkas Rimas po nakties įsilaužimo turi tris skirtingų kamerų įrašus. Draudikui pakanka to intervalo, kuriame matoma patekimo vieta ir išnešami daiktai. Perduoti visą savaitės medžiagą nėra nei būtina, nei proporcinga.
Kokių apsaugos priemonių draudikai apskritai tikisi ir kaip signalizacija veikia išmokos klausimą, detaliai aprašėme straipsnyje apie turto draudimą ir apsaugos signalizaciją.
Kamerą galima užregistruoti policijoje
Nedaug kas žino, kad Lietuvos policija turi savanorišką vaizdo kamerų registravimo iniciatyvą. Ji skirta tam, kad tiriant nusikaltimus ar įvykius pareigūnai greitai rastų, kas apylinkėje galėjo užfiksuoti reikšmingą medžiagą.
Registracija atliekama per e. policijos portalą www.epolicija.lt ir užtrunka apie penkias minutes, o pageidaujant pareigūnas gali atvykti į vietą ir padėti ją užpildyti. Registruojant nurodomi savininko ir atsakingo asmens kontaktai, kameros vieta su adresu bei koordinatėmis, stebimos teritorijos vaizdas, kameros tipas, vaizdo formatas, duomenų saugojimo vieta ir trukmė.
Policija atskirai pabrėžia du dalykus. Pirma, sprendimas yra jūsų: „Deklaruoti ar nedeklaruoti kamerą yra tik Jūsų apsisprendimas", o savo duomenis galima pašalinti bet kada, registracija nemokama. Antra, tai nėra nuolatinis stebėjimas: policija nematys, ką fiksuoja jūsų kamera, ir dėl konkretaus įrašo kreipiasi tik įvykus įvykiui.
Namų savininkui tai reiškia vieną praktinę naudą. Jeigu įsilaužta pas kaimyną, o jūsų kamera žiūri į bendrą privažiavimą, pareigūnai jus suras greičiau, nei archyvas spės išsitrinti.
Trys spragos, kurios pasikartoja kiekvieną rudenį
Rudenį anksti temsta, todėl įrašų kokybė ir jų valdymas tampa aktualesni. Dažniausiai kartojasi tos pačios trys spragos.
Per trumpas archyvas. Savaitės trukmės įrašai atrodo pakankami, kol nesugrįžtate iš ilgesnės kelionės. Jei objektas dažnai lieka tuščias, archyvo trukmę verta suderinti su realiu išvykimų ritmu.
Nėra kas eksportuoja failą. Sistema gali būti puiki, bet jei niekas nežino, kaip iš įrašytuvo padaryti failą, medžiaga lieka viduje. Šio veiksmo verta išmokti iš anksto ir pasidaryti trumpą užrašą.
Kameros mato judėjimą, bet ne veidą ar numerį. Bendras kiemo vaizdas parodo, kad kažkas įvyko, tačiau atpažinimui reikia siauresnio kadro ties patekimo taškais. Praktinius prevencijos žingsnius surinkome straipsnyje apie apsaugą nuo įsilaužimo tamsiuoju metų laiku.
Šias tris spragas galima uždaryti per vieną apžiūrą, dažniausiai net nekeičiant esamos įrangos. Dažniausiai pakanka perkonfigūruoti įrašymo grafiką, pasukti vieną kamerą arčiau durų ir pasižymėti eksporto veiksmus. Jei objektą prižiūri keli žmonės, tą patį užrašą turėtų turėti kiekvienas iš jų, nes įvykio dieną gali būti pasiekiamas ne savininkas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ką daryti po įsilaužimo, jei nesu tikras, ar kas nors dar viduje?
Neikite į patalpas. Pasitraukite į saugią vietą, skambinkite 112 ir laukite pareigūnų. Turto tikrinimas gali palaukti, o susidūrimas su įsilaužėliu yra pavojingiausias scenarijus.
Ar galiu kameros įrašą paskelbti socialiniuose tinkluose?
Pranešimas policijai ir viešas paskelbimas nėra tas pats. Turto apsaugos tikslais surinkta medžiaga neturėtų būti naudojama su tuo tikslu nesuderinamais būdais, todėl įrašą teikite policijai ir draudikui, o ne viešoms grupėms.
Kiek laiko turiu, kol įrašas dings?
Priklauso nuo sistemos. Turto apsaugos atveju įprastas saugojimo laikotarpis yra nuo savaitės iki mėnesio, tačiau realų jūsų archyvą lemia diskas ir kamerų skaičius. Todėl įrašą eksportuokite tą pačią dieną.
Ar privalau atiduoti įrašą policijai?
Teisėsaugos institucijų prašymai dėl informacijos pateikimo paprastai turi būti vykdomi, ir įraše matomo asmens nesutikimas to nekeičia. Prašymo verta paprašyti raštu ir pasilikti jo kopiją.
Ar draudikui reikia viso archyvo?
Ne. Draudimo bendrovei teikiami tik tokios apimties įrašai, kokių reikia draudiminiam įvykiui ištirti. Paprastai pakanka konkretaus įvykio laiko intervalo.
Ar verta registruoti kamerą policijoje?
Tai savanoriška ir nemokama. Registracija per e. policijos portalą trunka apie penkias minutes, policija realiu laiku vaizdo nemato ir kreipiasi tik dėl konkretaus įvykio. Duomenis galima pašalinti bet kada.
Išvada: ką daryti po įsilaužimo žingsnis po žingsnio
Ką daryti po įsilaužimo susiveda į keturis žingsnius. Nieko nelieskite ir skambinkite 112. Pateikite pareiškimą, prie jo prisekite vaizdo failą ir dingusių daiktų sąrašą. Tą pačią dieną eksportuokite platesnį įrašo intervalą, originalo nekarpydami. Praneškite draudikui polise nurodytu terminu ir perduokite tik tiek medžiagos, kiek reikia įvykiui ištirti.
Geriausia šį planą pasiruošti tada, kai nieko neatsitiko. Pasitikrinkite, kiek dienų realiai saugo jūsų įrašytuvas, ar mokate padaryti failo kopiją, ar kameros mato patekimo taškus iš arti ir ar prieiga apsaugota unikaliu slaptažodžiu. Jeigu bent vienas atsakymas neaiškus, spragą verta uždaryti dabar, kol dienos dar netrumpiausios.
Mūsų specialistai per objekto apžiūrą patikrina kamerų kadrus, archyvo trukmę ir eksporto galimybę, o prireikus parodo, kaip išsaugoti įrašą įvykio atveju. Gauti nemokamą konsultaciją galite be įsipareigojimų, apžiūra nemokama.
Šaltiniai
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, „Patarimai namų saugumui": https://klaipeda.policija.lrv.lt/lt/bendruomenes-pareigunu-informacija/bendruomenes-pareigunu-patarimai-gyventojams/patarimai-namu-saugumui/
- Lietuvos policija, „Pranešimai policijai" ir www.epolicija.lt: https://policija.lrv.lt/lt/paslaugos/pranesimai-policijai/
- Lietuvos policija, „Registruok savo vaizdo kamerą": https://policija.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/viesosios-tvarkos-ir-gyventoju-saugumo-uztikrinimas/registruok-savo-vaizdo-kamera/
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, „Informacija nukentėjusiems asmenims": https://vilnius.policija.lrv.lt/lt/policija-pataria/informacija-nukentejusiems-asmenims/
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, „Rekomendacija dėl vaizdo duomenų tvarkymo" (2019-04-25): https://vdai.lrv.lt/uploads/vdai/documents/files/Rekomendacija_vaizdoduomenutvarkymo_20190425.pdf